Kokybiška žmonių su negalia priežiūra – opi problema, neretai atsidurianti socialiniame užribyje.
Būtina kalbėti ne tik apie šių asmenų integraciją, prieinamą sklandžią medicininę bei socialinę
pagalbą, bet ir atsigręžti į tuos, kurie šiais žmonėmis rūpinasi nuolat – artimuosius, prižiūrinčius
asmenis su negalia. 15 metų dirbdama su asmenimis, turinčiais negalią, bendraudama su juos
prižiūrinčiais šeimos nariais, matau, koks nežmoniškas krūvis tenka šeimoms.
Šeimos nariai, slaugantys žmogų su negalia, susiduria su plačiu spektru problemų, viena iš jų –
itin didelis darbo krūvis.
Diana Bučinskienė: kultūra – ne prabanga, ji turi būti prieinama visiems.
Infliacijos, žaibiškai augančių energijos kainų cunamis itin stipriai smogė pažeidžiamiausiems visuomenės sluoksniams: daugiavaikėms šeimoms, minimalų atlyginimą gaunantiems darbuotojams ir, žinoma, pensininkams. Ir anksčiau šie žmonės nuolat balansuodavo ties skurdo riba, dieną iš dienos sukdavo galvą, kaip prasimaitinti, apsirengti, sumokėti komunalinius mokesčius. Tačiau dabartinė krizė įstūmė juos į dar žiauresnę situaciją. Vos ne vos patenkindami savo būtinuosius poreikius, šie Lietuvos piliečiai egzistuoja nuolatinės kovos už būvį būsenoje, todėl jų gyvenimo nė iš tolo negalima pavadinti oriu ar pilnaverčiu. Baisu ir pagalvoti, tačiau XXI a. Europos Sąjungos šalyje šimtai tūkstančių žmonių neturi galimybių keliauti, ilsėtis, mėgautis teatru, kinu, lankyti parodų. Pasmerkti gyventi neviltyje, negalintys skirti laiko saviraiškai, atstumti nuo kultūrinio tobulėjimo. Atkirstiems nuo pažinimo, meno bei kultūros lobių visuomenės nariams kur kas sunkiau atskleisti savo kūrybinius gebėjimus, todėl žalą patiria ne tik jie patys, bet ir mūsų valstybės kultūra apskritai.
Kristina Lukauskaitė-Valatkė: ar Kauno miesto valdžia pamiršo Romainių gyventojus?
Išties malonu ir sveikintina, kad Kaunas tvarkosi. Akis džiugina tvarkomos sankryžos, atnaujinami pėsčiųjų takai, gatvės, aikštelės, statomi nauji pastatai ir t.t. Tačiau ar visuomet atsižvelgiama į prioritetus, į Kauno miesto gyventojų lūkesčius, dar svarbiau – į miestiečių ir jų atžalų saugumą? Ir šis klausimas kyla pagrįstai, be noro pašiepti ar nepakankamai vertinti valdžios darbą.
Romainiai - didelė Šilainių seniūnijos dalis, priklausanti Kauno miestui. Pagal Romainiuose gyvenančių kauniečių skaičių akivaizdu, jog ši miesto dalis miestiečiams patinka. Ji pakankamai rami, nėra pramoninių infrastruktūrų, miesto centras netoli. Pasižvalgius po Romainių gatveles, galima pasidžiaugti romainiškių tvarkymųsi savo kiemuose, ir už kiemo vartų. Tačiau tik įvažiavus į šią Kauno miesto dalį, žvilgtelti į šalį nėra kada, nes akis bado Romainių gatvės. Taip, duobių pasitaiko visur, tačiau Romainiuose – padėtis ypatingai bloga.
Laurynas Šedvydis: Kauno viešasis transportas nespėja vytis augančio miesto poreikių – pasiūlymai, kaip spręsti problemą.
Šiuo metu Kaunas išgyvena tai, ką galima pavadinti “augimo skausmais”. Gerėjanti ekonominė situacija, atsirandančios naujos darbo vietos sukuria tam tikrą gerovės lygį bei naujai atsirandančius poreikius. Miestas plečiasi už miesto riboženklių. Tačiau viešoji infrastruktūra nespėja su šiuo miesto augimu, o to pasekmes matome visi. Tai automobiliais užkimšti kiemai, spūstys mieste, didėjantis užterštumas, bei vis didėjančios savivaldos išlaidos už gatvių, kelių ir kiemų remontą. Tai yra bendros problemos su kuria susiduria dauguma Lietuvos miestų dalis - miesto savivalda atsisako planuoti ateičiai. Būtina šį požiūrį pakeisti.
Kainos kyla – valdžia neria į krūmus. Gelbėtis teks patiems?
Naujausios sąskaitos už šildymą elektrą, ir maisto kainos kelia žmonėms siaubą ir neviltį. Bet Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė tik kartoja, kad kainos – ne jos reikalas.
Socialdemokratai dar vasarą įspėjo apie nevaldomą kainų kilimą. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) kreipėsi į Vyriausybę reikalaudama imtis paskutinės minutės priemonių, kad kainų smūgis žmonėms būtų ne toks skaudus.
Close