Birželio 5-oji – Tarptautinė aplinkos apsaugos diena – Lietuvoje yra svarbi proga atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas, pasiekimus ir ateities iššūkius. Per daugiau kaip tris dešimtmečius nepriklausomybės Lietuva nuosekliai kūrė aplinkos apsaugos sistemą, priėmė svarbius teisės aktus, įsteigė institucijas ir integravosi į Europos Sąjungos aplinkosaugos politiką. Tai leido ženkliai pagerinti daugelį aplinkos kokybės rodiklių.
Tačiau iššūkių netrūksta. Oro tarša išlieka viena didžiausių problemų, ypač šaltuoju metų laiku, kai dėl iškastinio kuro deginimo, transporto ir žemės ūkio veiklos padidėja kietųjų dalelių koncentracija. 2023 m. iš stacionarių taršos šaltinių į orą išleista apie 50 tūkst. tonų teršalų, o kai kuriose savivaldybėse PM10 (kietosios dalelės, kurių skersmuo yra mažesnis nei 10 mikrometrų) koncentracija viršijo leistinas normas. Lietuva reaguoja skatindama atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir mažindama kietojo kuro naudojimą.
Atliekų tvarkymo srityje pažanga akivaizdi – 2024 m. perdirbta apie 45 % komunalinių atliekų. Nuo 2025 m. įsigaliojo nauji reikalavimai: privalomas tekstilės atliekų rūšiavimas, PET buteliuose turi būti ne mažiau kaip 25 % perdirbto plastiko, o viešojo maitinimo įstaigose ribojamas vienkartinių plastikinių pakuočių naudojimas.
Vandens telkinių ekologinė būklė ir biologinės įvairovės išsaugojimas išlieka svarbūs iššūkiai. Lietuva įsipareigojo iki 2025 m. užtikrinti, kad 90 % vandens telkinių būtų geros ekologinės būklės, tačiau šiuo metu apie 30 % jų dar neatitinka reikalavimų. Biologinės įvairovės nykimas reikalauja nuolatinio dėmesio ir investicijų, ypač saugomų teritorijų plėtroje – šiuo metu jos sudaro apie 18 % šalies teritorijos, o pagal ES žaliojo kurso tikslus planuojama jas padidinti iki 30 %.
Klimato kaitos srityje Lietuva susiduria su iššūkiais transporto, energetikos ir žemės ūkio sektoriuose. Nors siekiama iki 2050 m. tapti klimato neutralia valstybe, jau dabar juntami sausros, ekstremalių oro reiškinių ir gamtos gaisrų padariniai. Todėl daug dėmesio skiriama energijos vartojimo efektyvumui, atsinaujinančios energetikos plėtrai ir žemės atkūrimui. 2024 m. net 50 savivaldybių pagerino savo rezultatus aplinkosaugos srityse, įskaitant klimato kaitos valdymą, atliekų tvarkymą ir biologinę įvairovę.
Teisinės sistemos sudėtingumas ir fragmentacija kartais trukdo efektyviam politikos įgyvendinimui, todėl Lietuva toliau tobulina teisės aktus ir administravimą, siekdama vieningos ir skaidrios sistemos. Visuomenės įtraukimas į aplinkosaugos veiklas per edukacines programas ir iniciatyvas sparčiai didėja – tai svarbus veiksnys keičiant vartotojišką požiūrį ir skatinant tvarų gyvenimo būdą.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) 2024 metų rinkimų programa skiria didelį dėmesį aplinkosaugai. LSDP siekia, kad Lietuva taptų klimato neutralia valstybe, mažinant emisijas, skatinant žaliąsias inovacijas ir tvarią pramonę. Programa remia atsinaujinančią energetiką, viešojo transporto plėtrą, ekologinį ūkininkavimą, oro ir vandens kokybės gerinimą, miškų apsaugą bei visuomenės įtraukimą į aplinkosaugines iniciatyvas.
Vyriausybės programa taip pat numato ambicingus tikslus aplinkosaugos srityje. Viena iš pagrindinių krypčių – klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas, spartinant perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos. Bus tęsiamos oro, vandens ir dirvožemio kokybės gerinimo priemonės, plėtojamas žiedinės ekonomikos modelis, stiprinama biologinės įvairovės apsauga, skatinamas ekologinis ūkininkavimas ir mažinamas pesticidų naudojimas. Taip pat bus stiprinamas aplinkosaugos švietimas ir peržiūrimi teisės aktai, siekiant efektyvesnio politikos įgyvendinimo.
Per trisdešimt nepriklausomybės metų Lietuva pasiekė daug svarbių aplinkos apsaugos laimėjimų – nuo oro ir vandens kokybės gerinimo iki atliekų tvarkymo reformų ir klimato kaitos valdymo. Tačiau iššūkių dar daug, todėl būtina tęsti sisteminį teisinį tobulinimą, stiprinti klimato kaitos prevenciją, saugoti biologinę įvairovę ir aktyviai įtraukti visuomenę. Tik tokiu būdu užtikrinsime sveiką, švarią ir tvarią aplinka ateities kartoms.
