Robertas Kaunas. Kandidatas Aleksoto-Vilijampolės apygardoje
Kauno miesto savivaldybės tarybos narys | LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas
Inovatyvios Lietuvos vizija – praplėsti nusistovėjusį siaurą mąstymą, kurti subalansuotą, socialiai teisingą valstybės politiką, sudaryti galimybes inovatyviems sprendimams ir procesams įgyvendinti išnaudojant turimą Lietuvos potencialą, prisidedant prie realios Gerovės valstybės kūrimo. Inovatyvus požiūris į švietimą, kultūrą, krašto apsaugą, demografinę Lietuvos situaciją ir socialinius klausimus leis tapti regiono lyderiais ir pavyzdžiu.
Be prioretizuoto skatinimo kurtis aukštos kvalifikacijos darbo vietoms, be 22-am amžiui tinkamos švietimo sistemos, bus sunku pasiekti ekonominio ir socialinio teisingumo, kadangi jaunimas nebus pasiruošęs ateities profesijoms. Stiprus švietimas garantuos ne pigios, o protingos darbo jėgos ugdymą, kuri ateityje kurs inovacijas Lietuvoje.
Kvalifikuotų darbuotojų sumokami mokesčiai yra kartais didesni už ne kvalifikuotų. Tai leidžia tinkamai finansuoti sveikatos ir pensijų sistemas.
Eilių mažinimas pas gydytojus, telemedicina, teisingos konkurencijos kūrimas sveikatos sektoriuje, slaugos paslaugų plėtimas ir vaistų prieinamumo didinimas leis tinkamai rūpintis senjorais.
Tuo pat metu privalu nepamiršti ir demografinės Lietuvos situacijos. Programų, remiančių šeimų gerovės ir vaikų gimimą įgyvendinimas, teisingos finansinės ir socialinės paramos jaunoms šeimoms užtikrinimas leis auginti ateities kvalifikuotų specialistų gretas. Privalu parengti teisingą būsto prieinamumo didinimo strategiją, bei didinti paramą mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Išsilavinusi visuomenė, kuria tinkamai rūpinamasi yra atsparesnė išorės propagandai ir radikaliems judėjimams, kas didina Lietuvos saugumą. Geopolitinė situacija netoli Lietuvos įpareigoja nepamiršti krašto gynybos stiprinimo, kuriam tikrai pasitarnaus Lietuvoje kuriamos inovacijos, modernios technologijos, robotizacija, dronai ir biotechnologijos.
Gimimo data: 1985 m. sausio 7 d.
Gimimo vieta: Kaunas
Inžinierius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, verslininkas.
2023 m. buvau išrinktas Kauno miesto tarybos nariu. Į politiką atėjau iš verslo – esu informacinių technologijų kompanijos vadovas. Prieš įkurdamas savo verslą, dirbau įvairiose srityse: nuo vadybininko iki verslo vystymo vadovo, todėl sukaupiau nemažą praktinio gyvenimo patirtį, kurią ir stengiuosi panaudoti politikoje. Į Kauno miesto savivaldybės tarybą atėjau dirbti ir siekti rezultatų, noriu, kad žmonės matytų ir vertintų konkrečius darbus ir iniciatyvas. Visada palaikau ir palaikysiu visus protingus ir miestui bei žmonėms naudingus sprendimus, nežiūrėdamas į tai, kas yra iniciatyvos autorius. Stengiuosi principingai atstovauti žmonėms, siūlau ir darau, tai, ką manau esant reikalinga ir naudinga Kaunui bei kauniečiams.
Mano pareigos Kauno miesto taryboje:
- Kauno miesto savivaldybės Miesto ūkio ir pasaugų komiteto narys;
- Kontrolės komiteto narys;
- Nevyriausybinių organizacijų tarybos narys;
- Bendruomeninių organizacijų tarybos narys;
- Šeimos reikalų komisijos narys.
Biografija:
2004 m. baigiau Kauno Milikonių vidurinę mokyklą (dabar – Kauno Milikonių progimnazija).
2010 m. Kauno technologijos universitete baigiau bakalauro studijas ir įgijau telekomunikacijų inžinieriaus specialybę.
Nuo 2014 m. Kauno Žalgirio Garbės klubo (dabar – Kauno Žalgirio klubo) narys. Aktyvus Kauno „Žalgirio“ krepšinio komandos fanas.
Nuo 2013 m. esu Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus narys.
2023 m. mane išrinko Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno miesto skyriaus pirmininku, Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo nariu.
Kalbu lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Pomėgiai:
slidinėjimas, aktyvesnis laisvalaikis, buvimas gamtoje, domėjimasis informacinių technologijų naujienomis ir inovacijomis, keliavimas.
Mano Lietuvos vizija
- Pagalba mokytojui. Švietimas – valstybės pamatas
- Pagalba šeimoms - demografinės krizės Lietuvoje valdymas
- Ekonomikos ir socialinio teisingumo stiprinimas
- Sveikatos apsaugos ir paslaugų prieinamumo gerinimas
- Lietuvos saugumo stiprinimas
Pagalba mokytojui. Švietimas – valstybės pamatas
Lietuvos švietimo sistema patiria sunkumų dėl pasenusių mokymo metodų, žemo mokytojų atlyginimo ir jų trūkumo. Dar pridėčiau dėl abejotinos vadybos ministerijoje, kuri nesugeba užtikrinti reikiamų vadovėlių, mokymosi priemonių paruošimo laiku. Be to, nuolatinės švietimo reformos ir neaiški valstybės kryptis švietimo sistemoje sukelia nestabilumą ir nepasitenkinimą tiek tarp mokytojų, tiek tarp mokinių bei jų tėvų. O juk švietimo tikslai yra neatsiejami nuo ateities Lietuvos vizijos. Kokią Lietuvą matysime po 30 metų?
Aš Lietuvą noriu matyti kaip inovacijų lopšį. Išsilavinusių, plataus mąstymo asmenybių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų, aukščiausios klasės paslaugas (finansų, medicinos, IT ir kitose srityse) teikiančių darbuotojų, naujomis technologijomis grindžiamos ekonomikos, verslių ir nebijančių kurti laisvų žmonių valstybę. Lietuva neturi gamtinių išteklių, todėl vienintelis būdas konkuruoti pasaulyje ir užtikrinti ekonominę gerovę – pasikliauti savo protais, kurių tikrai turime, tereikia juos atrasti, vystyti ir suteikti būtinas sąlygas jiems augti.
Stipri valstybė ne kai stipri prezidentė, kaip prieš rinkimus teigė vienos partijos šūkis. Ne stiprūs stuburai ar kiti organai. Stipri valstybė – kai stipri, išsilavinusi tauta ją kuria ir gina. Švietimas yra valstybės pamatas ir kuo greičiau tai suvoksime, kuo greičiau prioretetizuosime, tuo greičiau pasieksime realios pažangos Lietuvoje. Be švietimo mes neturėsime modernios visuomenės, neturėsime aukštų pajamų, neturėsime mokslinių pasiekimų, inovacijų, kultūros. Būsime pažeidžiami propagandos iš priešiškų valstybių rytuose, nemokėsime gintis nuo išorinių agresorių, neturėsime modernios kariuomenės.
Nuo ko vertėtų pradėti?
Teisigas požiūris į mokytojus. Siekiant užtikrinti mokytojo, kaip prestižinės profesijos kūrimą, neužtenka žvelgti tik per atlyginimo eilutės perspektyvą. Šiuo metu švietimo sistemoje sukurtas disbalansas. Mokinys, kaip prekė, atsinešdamas savo pinigų krepšelį, yra labiau prioretizuojamas ir saugomas, nei mokytojas. Privalu išlyginti svarstykles ir sukurti subalansuotą sistemą, kurioje mokytojas, mokytojo reitingas, taip pat generuotų mokymo įstaigai finansavimo balą, bei verstų mokymo įstaigų vadovus tinkamai atsižvelgti ne tik į mokynio, bet ir į mokytojo poreikius.
Investicija į mokytojus – mokytojų atlyginimų ženklus didėjimas.
2024 m. statistika: į chemijos pedagogiką įstojo 3 abiturientai, į fiziją – 0, į matematiką tik 9, į technologijs – 0. Kokią ateitį tai formuoja valstyvei? Abiturientai nesirenka tapti tiiksliųjų dalykų mokytojais, kadangi mokytojo profesija yra sunki ir menkai apmokama. Geriau tapti pvz. programuotoju.
Privalu organizuoti biurokratinio aparato peržiūra. Sumažintas, optimizuotas biurokratinis švietimo aparatas leis sutaupyti papildomų lėšų, kurias būtina reinvestuoti į švietimą – į ženklų mokytojų atlyginimų didinimą.
Subalansuota sistema, reforma švietimą kontroliuojančiose įstaigose, dubliuojančių kontrolės funkcijų atsisakymas, biurokratijos mažinimas leis rasti papildomų lėšų mokytojų mokytojų atlyginimų didinimui, jų profesinio tobulėjimo skatinimui ir siekiui pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus.
Švietimo modernizavimas. Be 22 amžiui tinkamos švietimo sistemos, nesugebėsime pasiekti ekonominio ir socialinio teisingumo, todėl privalu investuosti į skaitmenines technologijas ir mokymo priemones mokyklose, skatinti STEAM ugdymą, kad jaunimas būtų pasiruošęs ateities profesijoms. Inovacijos švietimo sektoriuje turi apimti naujų metodikų ir technologijų diegimą, o ne egzaminų sistemų keitaliojimą. Gebėjimas paruošti ugdymo metodikas ir vadovėlius laiku.
Švietimas yra brangus procesas, o geram švietimui apskritai reikia didelių investicijų: daugybės lėšų pareikalaus didesni mokytojų atlyginimai (tai vienas iš būdų, kuris padės spręsti pedagogų trūkumo problemą), kvalifikacijos kursai, modernios mokymo priemonės, bet be švietimo, nebus valstybės, nebus ateities.
Pagalba šeimoms – demografinės krizės Lietuvoje valdymas
Nuo 1992-ųjų iki 2023-iųjų dėl masinės emigracijos, aukšto mirtingumo ir mažo gimstamumo Lietuva prarado daugiau nei 800 tūkstančių gyventojų. Darbingo amžiaus asmenų mažėjimas kelia grėsmę ekonomikos augimui, o senėjanti visuomenė sukuria spaudimą „Sodros“ biudžetui ir užkrauna papildomą mokestinę naštą dirbantiesiems. Vien didinti mokesčius nėra tvarus sprendimas. Tai išvis ne sprendimas, o tik jo atitolinimas.
Jei nebus kreipiamas tinkamas dėmesys ir sprendžiamas Lietuvos nykimas, kiekvienais metais susidursime su vis didesniais iššūkiais visose srityse.
Pagalba šeimos, auginančioms vaikus, tai pati tikriausia investicija į Lietuvos ateitį. Investicija į tvarų pensijų mechanizmą, į kylančią ekonomiką, socialinę apsaugą, į gynybinį šalies potencialą.
Būsto įperkamumo gerinimas. Svarbu investuoti į būsto prieinamumo skatinimo programas, skirtas šeimoms, auginančioms vaikus. 2024 metais būsto įperkamumas pasiekė žemiausią lygį nuo 2010-ųjų. Tai rodo, kad vis mažiau lietuvių sau gali leisti įsigyti nuosavą būstą, kuris yra viena iš pamatinių žmogaus ir šeimos poreikių.
Svarbu sukurti mechanizmus lengvatinių paskolų būsto finansavimui, tikslesniam pirmojo būsto įsigijimo programos taikymui, valstybinio plėtros banko siūlomam adekvačiam išperkamosios nuomos mechanizmui, municipalinio būsto plėtra. Šeimoms, auginančiomis vaikus, pagalbai turi būti skiriamos ženklios lėšos ir administraciniai resursai.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Svarbu svarstyti galimybę taikyti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį šeimoms, turinčioms vaikų. Gabūt sulyginti NPD su MMA. Tai nors dalinai kompensuotų šeimos pajamų mažėjimą, susilaukus vaiko, ir išlaidų didėjimą. Šiuo metu maksimalus vaiko priežiūros išmokos dydis 18 mėnesių TIK 77,34 proc. buvusio darbo užmokesčio „į rankas“.
Darbo stažas. Svarstyti galimybę padidinti darbo stažą ir pensiją daugiavaikės šeimos vienam iš tėvų. Daugiavaikių šeimų tėvai atlieka didelį darbą investuodami savo laiką, energiją kurdami Lietuvos ateitį.
Valstybės politika ir požiūris į šeimas, į vaikų gimstamumo skatinimą privalo keisti. Jau dabar vienam dirbančiajam tenka 4-6 senjorai!
Sveikatos apsaugos ir paslaugų prieinamumo gerinimas
Sveikatos priežiūros sistema Lietuvoje susiduria su nemažais iššūkiais. Nors Lietuvoje yra aukštos kvalifikacijos specialistų, tačiau problemos, susijusios su ilgomis laukimo eilėmis, nepakankamu finansavimu, vaistų įperkamumo problema ir infrastruktūros trūkumu, lemia gyventojų nepasitenkinimą. Regionuose situacija dar sudėtingesnė dėl sveikatos priežiūros specialistų trūkumo, uždaromų gydymo įstaigų. Nors savivaldybės regionuose bando prisivilioti reikiamų medicinos specialistų siūlydamos papildomas išmokas jiems, butus ir kitas privilegijas, tačiau pati valstybės strategija šiuo metu yra nukreipta į medicinos tinklo mažinimą, kas sukuria paslaugos pasiekiamumo problemą. Senstanti visuomenė reikalauja ir didesnio slaugytojų skaičiaus, kurių taip pat trūksta dėl sudėtingo ir sunkaus darbo, bei mažo atlyginimo.
Privalu keisti valstybės požiūrį ir persvarstyti privačios medicinos finansavimą valstybės lėšomis. Privati medicina Lietuvje greitai plečiasi ir tai vyksta ne be valstybės pagalbos. Šliaužianti privatizacija turi būti sustabdyta ir sukurtos teisingos konkuravimo, net sakyčiau, bendradarbiavimo medicinoje sąlygos. Privatus verslas turi papildyti valstybinę sveikatos sistemą, o ne su ja konkuruoti, atimant geriausius specialistus. Keista, kai žmogui nemokamos, valstybės lėšomis apmokamos, konsultacijos pas specialistą reikia laukti mėnesius, o tuo tarpu sumokėjus už vizitą pas tą patį specialistą patenkama per porą dienų. Kodėl? Tai nėra normalu.
Sveikatos paslaugų prieinamumas. Sieksiu prisidėti užtikrinant valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ir eilių mažinimą. Privalu plėsti šeimos gydytojo komandas ir stiprinti telemedicinos paslaugas. Privalu peržiūrėti privačios medicinos dvigubo apmokėjimo už paslaugas logiškumą ir sudaryti teisingas konkurencines sąlygas su valstybinėmis sveikatos sistemos įstaigomis.
Medikų ir slaugytojų algos. Įvertinus privačios medicinos dvigubo apmokėjimo už paslaugas logiškumą, galimai atsilaisvinusias lėšas nukreipti į medikų, slaugytojų algų ir infrastruktūros fondus.
Vaistų prieinamumas. Būdami Europos Sąjungos nariai privalome užtikrinti galimybes Lietuvos piliečiams gauti visus modernius, šiuolaikiškus medikamentus lygų gydimui. Kartu su LSDP Europos Parlamento nariais sieksiu kurti bendrą ES valstybių apsirūpinimą moderniais vaistais sistemą ir principus.
Lietuvos saugumo stiprinimas
Stipri valstybė ne kai stipri prezidentė, kaip prieš rinkimus teigė vienos partijos šūkis. Ne stiprūs stuburai ar kiti organai. Stipri valstybė – kai stipri, išsilavinusi tauta ją kuria ir gina. Švietimas yra valstybės pamatas ir kuo greičiau tai suvoksime, kuo greičiau prioretetizuosime, tuo greičiau pasieksime realios pažangos Lietuvoje. Be švietimo mes neturėsime modernios visuomenės, neturėsime aukštų pajamų, neturėsime mokslinių pasiekimų, inovacijų, kultūros. Būsime pažeidžiami propagandos iš priešiškų valstybių rytuose, nemokėsime gintis nuo išorinių agresorių, neturėsime modernios kariuomenės.
Krašto gynybos stiprinimas: prisidėsiu prie tvaraus Lietuvos gynybos finansavimo sprendimų, stiprinsime kariuomenės pajėgumus ir skatinsime visuomenės pasirengimą pilietinei gynybai. Privalu sutvarkyti perspėjimo, evakuacijos ir slėptuvių sistemas. Prisidėsiu prie inovatyvios gynybos pramonės kūrimo.
Tarptautinis bendradarbiavimas: prisidėsiu prie sprendimų, užtikrinančių įsipareigojimų NATO ir ES vygdymo, santykių gerinimo, siekiant užtikrinti veiksmingą kolektyvinę gynybą. Padėsiu užtikrinti sklandų Vokietijos brigados įsikūrimą Lietuvoje.
Kova su dezinformacija: privalu didinti visuomenės atsparumą informacinėms ir kibernetinėms grėsmėms pasitelkiant švietimą, kultūrą, socialinį teisingumą. Privalu stiprinti viešąsias ryšių ir informacines sistemas. Vertėtų svarstyti įtraukti dezinformacijos analizės ir atpažinimo, analitinio mąstymo skatinimo pamokas į mokymo sistemą. Galbūt vertėtų įvertinti karinio pasirengimo pamokų įtrakimą vyresniose klasėse mokyklose ir universitetuose.