Šis siūlymas skirtas užtikrinti gyventojų interesų apsaugą ir didesnį savivaldybių sprendimų skaidrumą.
„Šiuo metu nei Žemės gelmių įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato jokių minimalių atstumų tarp naudingųjų iškasenų gavybos sklypų ir gyvenamosios ar kitokios paskirties pastatų.
Planuojami kasybos darbai arti gyvenamųjų teritorijų kelia daug nerimo gyventojams.
Būtina nustatyti aiškias ribas, kurios užtikrintų žmonių saugumą ir bendruomenių interesų paisymą“, – teigia A. Radvilavičius.
Pasak parlamentaro, panašūs atstumo reikalavimai jau taikomi kitose srityse – pavyzdžiui, planuojant degalines, sąvartynus, vėjo jėgaines ar pramoninius objektus.
„Teisės aktai aiškiai nustato minimalius atstumus nuo gyvenamųjų teritorijų, kad gyventojai būtų apsaugoti nuo triukšmo, taršos ir kitų neigiamų veiklos poveikių. Todėl logiška, kad tokie pat principai būtų taikomi ir naudingųjų iškasenų gavybos veiklai, kuri daro didelį poveikį aplinkai ir žmonių gyvenimo kokybei“, – pabrėžia socialdemokratas.
Atstumas galėtų būti sumažintas tik gavus raštišką pastatų savininkų sutikimą, tačiau ir tokiu atveju jis negalėtų būti mažesnis nei 30 metrų. Jei pastatų savininkai pasikeistų, papildomų sutikimų gauti nereikėtų.
„Šis reguliavimas suteiks savivaldybėms aiškius ir objektyvius kriterijus vertinant naudingųjų iškasenų gavybos projektus. Tai padės sumažinti konfliktus tarp gyventojų ir verslininkų, o sprendimai taps skaidresni ir labiau pagrįsti. Gyventojai jausis saugiau, žinodami, kad jų interesų apsauga įtvirtinta įstatyme“, – sako Seimo narys A. Radvilavičius.
