Lietuvoje naudotų padangų tvarkymo sistema vis dar susiduria su rimtais iššūkiais, nors formaliai yra sukurta visa reikalinga infrastruktūra. Apie tai diskutuota konferencijoje „Padangų tvarkymo sistemos iššūkiai: politinis ir reguliacinis kontekstas“, kurioje akcentuota, kad dabartinė sistema ne visada veikia taip, kaip turėtų praktikoje.
Seimo narys Audrius Radvilavičius pabrėžia, kad padangos yra puikus pavyzdys, kaip aplinkosaugos sistema veikia realybėje. „Turime išplėstinę gamintojo atsakomybę, surinkimo vietas, perdirbimo galimybes, tačiau kasmet miškuose ir pakelėse vis dar randame tūkstančius tonų padangų, jau nekalbant apie tai kiek naudotų padangų yra sukaupę gyventojai namų ūkiuose. Tai rodo, kad sistema nėra efektyvi“, – sako A. Radvilavičius.
Problemos mastą išryškino jau praeitais Kaune startavusi aplinkosaugos akcija „O kur tavo nenaudojamos padangos?“. Vos per kelias dienas skirtinguose regionuose surinkta šimtai tonų padangų, vien Gargžduose – apie 130 tonų per dvi dienas. Gyventojai vežė dešimtmečius kauptas padangas, dalis jų buvo surinkta iš gamtos.
A. Radvilavičius atkreipia dėmesį, kad viena didžiausių problemų – neaiškiai pasiskirsčiusi atsakomybė. Gyventojai dažnai nežino, kur patogiai priduoti padangas, savivaldybių aikštelės taiko kiekybinius ribojimus, dalis servisų ir prekybininkų nevykdo savo pareigų, o tam tikros padangų kategorijos, ypač žemės ūkio technikos, ilgą laiką lieka už sistemos ribų.
Pasak parlamentaro, papildomų iššūkių kelia naudotų padangų importas ir auganti elektroninė prekyba iš trečiųjų šalių. Dalis į Lietuvą patenkančių padangų yra arti atliekos ribos ir netrukus tampa atliekomis, tačiau atsakomybė už jų sutvarkymą dažnai nėra aiškiai priskirta. Tuo tarpu internetu parduodantys užsienio pardavėjai dažnai nedalyvauja atliekų tvarkymo sistemoje ir neprisideda prie jos finansavimo.
„Susidaro situacija, kai dalis rinkos laikosi taisyklių, o dalis veikia už sistemos ribų. Tai ne tik didina aplinkosauginę naštą, bet ir iškraipo konkurenciją“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
Konferencijoje akcentuota, kad sistema turi būti universali ir taikoma visiems rinkos dalyviams – nepriklausomai nuo to, ar padangos parduodamos Lietuvoje, ar įsigyjamos internetu iš užsienio.
A. Radvilavičius pabrėžia, kad būtini konkretūs sprendimai: stiprinti išplėstinę gamintojo atsakomybę, plėsti padangų surinkimo infrastruktūrą ir mažinti ribojimus gyventojams, aiškiau reglamentuoti servisų ir prekybininkų pareigas, į sistemą įtraukti visas padangų rūšis, didinti kontrolę bei svarstyti ekonominius instrumentus, tokius kaip depozito sistema. Taip pat, anot jo, būtina kurti vieningą skaitmeninę apskaitos sistemą, kuri užtikrintų skaidrumą.
Parlamentaras taip pat atkreipia dėmesį, kad padangos gali būti ne tik atliekos, bet ir vertinga žaliava, naudojama infrastruktūroje, statyboje ar energetikoje, tačiau tam būtina efektyviai veikianti sistema.
„Ši konferencija parodė, kad turime aiškų problemos supratimą ir kryptį sprendimams. Svarbiausia – užtikrinti sprendimų tęstinumą ir pereiti nuo diskusijų prie konkrečių veiksmų“, – apibendrina A. Radvilavičius
