Seimas antradienį priėmė Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimus, kuriais gyventojams sugrąžinama galimybė skirti iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) biudžetinėms įstaigoms, tokioms kaip mokyklos ir darželiai, taip pat religinėms bendruomenėms, religiniams centrams, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bei sodininkų bendrijoms.
Šias pataisas inicijavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narys Audrius Radvilavičius sako, kad priimtas sprendimas atkuria gyventojų pasirinkimo laisvę ir stiprina bendruomenes.
„Grąžiname žmonėms teisę patiems nuspręsti, kam skirti dalį savo sumokėto GPM. Tai yra pasitikėjimo visuomene ir bendruomenėmis klausimas. Ankstesni valdantieji šią teisę buvo nepagrįstai apriboję“, – teigia A. Radvilavičius.
Pasak jo, daugeliui švietimo įstaigų gyventojų parama yra būtina.
„Mokyklos ir darželiai šias lėšas naudoja ugdymo kokybei gerinti – įsigyja mokymo priemones, atnaujina aplinką, organizuoja neformaliojo ugdymo veiklas. Be šios paramos dalis veiklų tiesiog neįvyktų“, – sako parlamentaras.
A. Radvilavičius atkreipia dėmesį, kad ankstesni sprendimai sukūrė nelygiavertes sąlygas švietimo sistemoje.
„Susiklostė paradoksali situacija – privačios įstaigos galėjo gauti GPM paramą, o valstybinės – ne. Tai didino atskirtį švietimo srityje. Priimtas sprendimas šią neteisybę ištaiso“, – pažymi jis.
Parlamentaro teigimu, švietimo įstaigos ne visada gali patenkinti visus poreikius vien valstybės biudžeto lėšomis, todėl bendruomenių įsitraukimas išlieka svarbus.
Jis taip pat pabrėžia paramos reikšmę religinėms bendruomenėms.
„Kaimo vietovėse yra parapijų, kurių finansinė padėtis – ypač sudėtinga, kartais net ir nedidelė parama reikšmingai padeda religinėms bendruomenėms. Didelė dalis kulto pastatų yra istorinio ir kultūrinio paveldo objektai, kurių išlaikymo našta tenka tikinčiųjų bendruomenėms“, – teigia A. Radvilavičius.
Anot jo, gyventojų parama yra vienas svarbiausių šių bendruomenių finansavimo šaltinių.
„Religinės bendruomenės neturėtų būti diskriminuojamos skiriant paramą. Tai svarbi mūsų visuomenės dalis“, – sako parlamentaras.
Įstatymo pakeitimai taip pat numato galimybę skirti GPM paramą daugiabučių namų, kitos paskirties pastatų savininkų bei sodininkų bendrijoms.
Svarstant projektą Seime, dalis parlamentarų išsakė kritinių pastabų. Socialdemokratai Birutė Vėsaitė ir Algirdas Sysas kėlė klausimų dėl galimo poveikio nevyriausybinėms organizacijoms.
A. Radvilavičius pabrėžia, kad jokio reikšmingo neigiamo poveikio nevyriausybinės organizacijos neturėtų pajusti.
„Skiriamos paramos sumos – lyginant paramą biudžetinėms įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms – skiriasi dešimtimis kartų, todėl teigti, kad šis sprendimas reikšmingai paveiks nevyriausybinių organizacijų gaunamą paramą, nėra pagrindo. Žmonės ir toliau patys spręs, kam skirti savo 1,2 proc. GPM – ir ją skirs tiems, kuriuos laiko svarbiausiais. Tai yra pasirinkimo laisvės grąžinimas“, – sako parlamentaras.
„Tai galimybė žmonėms savo laisva valia ir laisvu pasirinkimu prisidėti prie savo bendruomenės gerovės kūrimo ar nevyriausybinės organizacijos veiklos taip, kaip jiems atrodo geriausia ir prasmingiausia“, – apibendrina Seimo narys socialdemokratas A. Radvilavičius.
