Spalio 29 dieną LSDP Kauno miesto skyriaus būstinėje vyko Kultūros ir švietimo nuolatinio socialdemokratų komiteto posėdis, kuriame aptarti aktualūs politiniai ir švietimo klausimai, įvertinta frakcijos veikla Kauno miesto savivaldybės taryboje bei patvirtintas Komiteto 2025–2026 metų darbo planas.
Aptarta politinė situacija ir frakcijos veikla
Posėdžio pradžioje Vytautas Juodagalvis, LSDP Kauno miesto frakcijos seniūnas Kauno miesto savivaldybės taryboje, pristatė politinės situacijos Lietuvoje apžvalgą ir pasidalijo įžvalgomis apie LSDP veiklos kryptis šalies ir miesto lygmeniu.
Kristina Lukauskaitė-Valatkė, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja ir Kauno miesto tarybos frakcijos narė, informavo apie socialdemokratų frakcijos veiklą savivaldybėje ir asmeniškai nuveiktus darbus. Pasak jos, frakcijos veikla yra nuosekli ir konstruktyvi – tarybos nariai aktyviai lankosi miesto mokyklose, reguliariai rengia susitikimus su gyventojais, o gyventojų išsakytos problemos dažnai virsta realiais pasiūlymais miesto valdžiai.
Spalio mėnesį Kristina Lukauskaitė-Valatkė pateikė tris pasiūlymus: kartu su Robertu Kaunu ji inicijavo papildomų saugumo priemonių įrengimą Romainių gatvėje prie Veršvų gimnazijos, dėl sporto infrastruktūros plėtros Romainiuose, matematikos mokymosi pogrupiuose bendrojo lavinimo mokyklose – siekiant gerinti mokinių pasiekimus šioje srityje.
Komiteto nariai taip pat aptarė gyventojų bendruomenių poreikius ir iškėlė idėją dėl Bendruomenės namų įkūrimo, kuriuose po darbo valandų būtų galima kultūringai leisti laisvalaikį. Šį klausimą nutarta svarstyti toliau frakcijos viduje.
Švietimo prioritetai ir iššūkiai
Apie švietimo sistemos pokyčius ir Kauno miesto mokyklų prioritetus kalbėjo Jolanta Vengalienė, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininko pavaduotoja. Ji pristatė atnaujinto turinio mokymo programų diegimą ir pagrindines kryptis 2025 metams.
Pasak jos, nors kai kuriose mokyklose vis dar trūksta naujų vadovėlių, Kauno mokytojai dalijasi patirtimi, o miesto mokinių pasiekimai išlieka aukšti. Didžiausias dėmesys skiriamas matematikos mokymosi pažangai – todėl tikėtina, kad Kristinos Lukauskaitės-Valatkės siūlymas dėl mokymosi pogrupiuose taps realybe.
Komiteto nariai atkreipė dėmesį į iššūkius: mokytojų trūkumą, didėjantį mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičių ir pagalbinių specialistų stygių. Savivaldybė šiuos klausimus sprendžia didindama finansavimą specialistams, gerindama jų darbo sąlygas bei įtraukdama juos į popamokinę veiklą.
Kauno miesto švietimo politika orientuota į du pagrindinius prioritetus:
- Mokinių mokymosi pažangą ir nuoseklų pažangumo gerinimą, mažinant atotrūkį tarp mokyklų ir siekiant tolygaus lygmens visame mieste.
- Saugumo ir įtraukties principų įgyvendinimą, kuriant mokiniams saugią ir bendradarbiavimu grįstą aplinką, glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais ir policijos pareigūnais.
Švietimo įstaigose diegiamos naujovės – nuo visos dienos mokyklų ir sensorinių kambarių iki plaukimo programų antrokams bei gabiesiems vaikams skirtų GIV centrų.
Iki 2025 metų siekiama, kad visos Kauno miesto bendrojo lavinimo mokyklos turėtų STEM laboratorijas, sudarančias sąlygas praktiniam ir kūrybiškam mokymuisi.
Dėmesys pedagogų profesijos prestižui
Didžiausias iššūkis išlieka pedagogų trūkumas. Kauno savivaldybė kartu su mokyklomis imasi veiksmų, kad mokytojo profesija taptų prestižinė. Kauno Maironio universitetinėje gimnazijoje jau veikia speciali klasė, kurioje devintokai ruošiami pedagogo profesijai – jie atlieka praktikas, dalyvauja ugdymo procese ir susipažįsta su mokytojo darbo kasdienybe.
Mieste veikia ir Jaunojo pedagogo klubai, laboratorijos, vyksta tarptautinės stažuotės, o mokytojų pasiekimai skatinami premijomis ir prizais.
Patvirtintas Komiteto darbo planas
Komiteto pirmininkė Neringa Zdanavičienė pristatė ir tvirtinimui pateikė Komiteto 2025–2026 metų darbo planą, kuris buvo priimtas bendru sutarimu. Ji taip pat informavo apie pokyčius komiteto sudėtyje – trys nariai pasitraukė iš veiklos, o vienas išreiškė norą prisijungti prie Komiteto.
