Skip to main content

Vasario 17 dieną Lietuvos Respublikos Seime surengtoje spaudos konferencijoje Seimo narė Birutė Vėsaitė pristatė Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma iš esmės griežtinti atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis. Šis įstatymas bus užregistruotas artimiausiu metu.

Spaudos konferencijos tema – „Ne tolerancija, o atsakomybė: griežtesnės sankcijos prostitucijos pirkėjams“ – atspindi pagrindinę projekto kryptį: valstybės atsakas turi būti nukreiptas ne į pažeidžiamus asmenis, o į paklausą formuojančius asmenis.

Šiuo metu galiojanti bauda paslaugos pirkėjams (nuo 90 iki 140 eurų, pakartotinai – iki 300 eurų) akivaizdžiai neatlieka nei prevencinės, nei atgrasomosios funkcijos. Tokia sankcija nesudaro realaus ekonominio barjero prostitucijos paklausai ir nesignalizuoja aiškios visuomenės pozicijos seksualinio išnaudojimo atžvilgiu.

Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis užtrauktų baudą nuo 1000 iki 1600 eurų, o pakartotinai padarytas nusižengimas – baudą nuo 1600 iki 3500 eurų.

Paklausos mažinimo modelis – europinė kryptis

Europos valstybių praktika rodo, kad efektyviausias būdas mažinti prostitucijos mastą – kryptingas poveikis paklausai. Tokį modelį taiko Švedija, Norvegija, Islandija ir Prancūzija. Šiose valstybėse seksualinių paslaugų pirkimas laikomas veiksmu, palaikančiu išnaudojimo, smurto ir prekybos žmonėmis struktūras, todėl prioritetas teikiamas ne paslaugas teikiantiems asmenims bausti, o pirkėjų atsakomybei griežtinti.

Lietuvoje prostitucijos paklausa išlieka stabili, o socialinis pažeidžiamumas didėja dėl karo Ukrainoje sukeltų migracijos srautų, augančių pragyvenimo kaštų ir socialinės atskirties. Prostitucijos rinkoje vis dažniau atsiduria nepilnamečiai, pabėgėliai, priklausomybių turintys asmenys ir socialinės rizikos šeimų nariai.

Atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis taip pat didina lytiškai plintančių infekcijų, įskaitant žmogaus papilomos virusą (ŽPV), plitimo riziką ir ilgalaikes neigiamas pasekmes visuomenės sveikatai.

Aiškus signalas visuomenei

Pasak Seimo narės Birutės Vėsaitės:

„Šiandien turime aiškiai pasakyti – seksualinių paslaugų pirkimas nėra neutralus ar privatus pasirinkimas. Tai veiksmas, kuris palaiko išnaudojimo sistemą. Dabartinės baudos yra simbolinės ir neveiksmingos. Siūlome tokias sankcijas, kurios realiai mažintų paklausą ir siųstų visuomenei aiškų signalą – valstybė netoleruoja seksualinio išnaudojimo finansavimo.“

Ji taip pat pabrėžė nevyriausybinių organizacijų palaikymo svarbą:

„Džiaugiuosi, kad mano teikiamą įstatymo projektą palaiko nevyriausybinės organizacijos, dirbančios moterų teisių ir lygių galimybių srityje. Tai rodo, kad šis projektas atliepia realius socialinius iššūkius ir poreikį stiprinti atsakomybę.“

Spaudos konferencijoje dalyvavo Lietuvos moterų lobistinės organizacijos valdybos narė Roberta Ažukaitė, pabrėžusi, kad prostitucijos problema yra gerokai gilesnė nei pavieniai administraciniai pažeidimai.

„Viešojoje erdvėje dar per dažnai girdime: „Ji pati pasirinko“, „kodėl nesikreipė anksčiau“. Toks požiūris stabdo pagalbos prašymą ir stiprina izoliaciją. Kol mūsų visuomenėje egzistuos skurdas, smurtas šeimoje, vaikystėje patirta prievarta ir nelygios galimybės, tol egzistuos ir prekybos žmonėmis rizika“, – akcentavo ji.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė, atkreipusi dėmesį į seksualinės sveikatos ir prevencijos aspektus.

Atsakomybė – vietoje tolerancijos

Įstatymo projektas grindžiamas principu, kad veiksminga prostitucijos prevencija prasideda ne nuo pažeidžiamų asmenų baudimo, o nuo realios atsakomybės taikymo tiems, kurie kuria paklausą ir palaiko išnaudojimo sistemą.

Atsižvelgiant į ankstesnes diskusijas dėl prostitucijos dekriminalizavimo bei viešojoje erdvėje aptartas tarptautines seksualinio išnaudojimo skandalų aplinkybes, siūlomas modelis aiškiai pasirenka paklausos mažinimo kryptį.

Šiuo projektu siekiama sukurti realų ekonominį barjerą prostitucijos paklausai, užtikrinti proporcingą ir veiksmingą sankcijų sistemą bei pasiųsti aiškią žinią: seksualinių paslaugų pirkimas nėra toleruotinas elgesys šiuolaikinėje, žmogaus orumą gerbiančioje valstybėje.