Gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko diskusija, inicijuota LR Seimo narės ir Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojos dr. Birutės Vėsaitės. Diskusijoje nagrinėta itin aktuali ir jautri tema – arešto orderio taikymas tais atvejais, kai smurtauja psichikos negalią turintys asmenys.
Renginio pradžioje dr. Birutė Vėsaitė akcentavo, kad praktikoje vis dažniau susiduriama su sudėtingomis situacijomis, kai tradicinės teisėsaugos priemonės nėra tinkamos ar pakankamos reaguojant į smurtą, susijusį su psichikos sutrikimais. Tokiais atvejais būtina ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų tiek visuomenės saugumą, tiek adekvačią pagalbą pažeidžiamam asmeniui, nepažeidžiant jo teisių.
Diskusijoje dalyvavo skirtingų sričių ekspertai ir institucijų atstovai: Neringa Grigutytė, Sveikatos apsaugos ministerijos ministrės patarėja, Martynas Marcinkevičius, Vilniaus psichikos sveikatos centro direktorius, Oksana Plesko, Policijos generalinio komisaro pavaduotoja, Ieva Naruševičienė, Veiklos analizės ir kontrolės valdybos viršininkė, bei Jolita Čiuderė, Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja, gydytoja anesteziologė-reanimatologė. Diskusijoje taip pat dalyvavo dr. Birutės Vėsaitės patarėjos: Esmeralda Kuliešytė, gydytoja ginekologė ir visuomenininkė, Neringa Pavilionytė, teisininkė, bei Roberta Ažukaitė, Moters užimtumo informacijos centro direktorė ir visuomenininkė.
Diskusijos metu išryškėjo esminė problema – šiuo metu trūksta nuoseklaus ir koordinuoto institucijų veikimo modelio. Policijos, sveikatos priežiūros įstaigų ir teismų veiksmai dažnai nėra pakankamai suderinti, todėl sprendimai tampa fragmentuoti, o reagavimas į pavojingas situacijas – ne visada savalaikis ar efektyvus.
Diskusijoje taip pat atkreiptas dėmesys, kad smurto atvejai neretai susiję ne tik su psichikos negalią turinčiais asmenimis, bet ir su nepilnamečiais. Pažymėta, kad tokiam elgesiui dažnai įtakos turi alkoholio ar psichotropinių medžiagų vartojimas. Tokiose situacijose ypač svarbu ne tik operatyviai reaguoti, bet ir užtikrinti tinkamą, kompleksinę pagalbą pačiam jaunuoliui, siekiant užkirsti kelią tolimesniam rizikingam elgesiui.
Ypatingas dėmesys skirtas smurto artimoje aplinkoje orderio taikymui. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad ši priemonė negali būti laikoma tinkama tais atvejais, kai smurtauja psichikos negalią turintys asmenys. Tokiose situacijose būtina taikyti ne represines, o specializuotas pagalbos priemones, orientuotas į asmens sveikatos būklę ir krizės suvaldymą, nes psichikos negalią turinčio asmens elgesys nėra tyčinis.
Buvo pabrėžta, kad efektyvus veiksmas galimas tik esant vieningam policijos, medikų ir teismų požiūriui. Tik koordinuotas šių institucijų veikimas leidžia užtikrinti tinkamą pagalbą tiek galimai nukentėjusiems asmenims, tiek patiems psichikos sutrikimų turintiems asmenims. Esant pavojingoms situacijoms, būtina aiškiai apibrėžti atsakomybių pasidalijimą, užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą ir sudaryti galimybes skubiai taikyti medicinines intervencijas, jeigu tai yra būtinybė.
Apibendrinant diskusiją, akcentuota būtinybė pereiti nuo fragmentuoto reagavimo prie sisteminio sprendimo, grindžiamo aiškiu teisiniu reglamentavimu, glaudžiu institucijų bendradarbiavimu ir nuosekliu žmogaus teisių užtikrinimu. Pabrėžta, kad bet kokie sprendimai turi būti orientuoti ne tik į visuomenės saugumą, bet ir į pagarbą kiekvieno asmens orumui bei teisėms, ypač kalbant apie pažeidžiamas grupes. Diskusijos metu išsakytos įžvalgos gali tapti svarbiu pagrindu tolesniems teisėkūros sprendimams ir praktiniams pokyčiams, siekiant užtikrinti tiek visuomenės saugumą, tiek efektyvią ir žmogaus teises atitinkančią pagalbą.
