Seimo narys inicijuoja įstatymo pataisas, kurios leistų priedangų plėtrą skatinti privačiomis investicijomis
Seimo narys, kandidatas į Kauno miesto merus Audrius Radvilavičius ragina stiprinti miesto priedangų tinklą ir užtikrinti, kad gyventojai į jas galėtų patekti realaus pavojaus metu. Kartu jis inicijuoja Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas statytojams ir vystytojams įrengti papildomas priedangas gyvenamuosiuose pastatuose.
„Civilinė sauga negali apsiriboti priedangų pažymėjimu žemėlapyje. Žmogus turi žinoti, kur eiti, turi galėti greitai patekti į saugią vietą ir būti tikras, kad priedangos durys oro pavojaus metu bus atrakintos. Todėl reikia ne tik vertinti esamą situaciją, bet ir kurti naujus mechanizmus priedangų tinklui plėsti“, – sako A. Radvilavičius.
Kauno savivaldybės sąraše nurodytos 334 priedangos, kuriose galėtų tilpti apie 136 570 žmonių. Tačiau, siekiant nustatyto 60 proc. apsaugos tikslo, reikėtų vietų 182 387 gyventojams. Tai reiškia, kad šiuo metu priedangose vietos pakanka maždaug 44,9 proc. kauniečių, o trūksta apie 45 800 vietų.
2026 metų gegužę Lietuvoje paskelbus oro pavojų paaiškėjo, kad ne visos priedangos buvo operatyviai atrakintos. Tai parodė, kad priedanga turi būti ne tik įtraukta į sąrašą, bet ir parengta veikti realiu laiku.
„Kaune turime daugiau kaip 220 kolektyvinės apsaugos statinių, tačiau jie nėra tas pats, kas priedangos. Priedanga turi apsaugoti žmogų pirmosiomis oro pavojaus minutėmis. Todėl turime skaičiuoti ne vien objektus, pažymėtus žemėlapyje, o realias vietas, į kurias žmonės gali patekti greitai ir saugiai“, – teigia Seimo narys.
Siūloma priedangų plėtrą skatinti infrastruktūros įmokos mechanizmu
A. Radvilavičiaus inicijuojamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad statant naują arba rekonstruojant gyvenamosios paskirties pastatą, kuriame pagal teisės aktus priedangos įrengimas nėra privalomas, statytojo mokėtina savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka galėtų būti mažinama priedangos projektavimo, statybos ir įrengimo išlaidų suma.
Ši suma negalėtų viršyti apskaičiuotos savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos. Įrengta priedanga turėtų būti perduodama savivaldybės nuosavybėn, o sumažinta infrastruktūros įmokos dalis būtų laikoma statytojo prievole įvykdyta. Jeigu priedangos įrengimo išlaidos būtų mažesnės už infrastruktūros įmoką, likusi dalis būtų sumokama įprasta tvarka.
„Tai nėra paprastas atleidimas nuo įmokos. Savivaldybė už sumažintą įmoką turi gauti konkretų civilinės saugos turtą – įrengtą ir gyventojams prieinamą priedangą. Tokiu būdu privačios investicijos būtų paverčiamos realia nauda miestui ir žmonių saugumui“, – aiškina A. Radvilavičius.
Įstatymo projekte numatoma, kad tinkamų išlaidų nustatymo, jų pagrindimo, patikrinimo, infrastruktūros įmokos sumažinimo ir priedangos perdavimo savivaldybei tvarką nustatytų Vyriausybė.
Pasak Seimo nario, šis mechanizmas būtų taikomas tik tuomet, kai priedangos įrengimas konkrečiame pastate nėra privalomas. Tai leistų papildomai skatinti priedangų įrengimą naujuose gyvenamuosiuose projektuose, kuriuose šiandien jų gali nebūti.
Būtina užtikrinti ir esamų priedangų parengtį
Kauno miestas jau yra pradėjęs priedangų infrastruktūros atnaujinimą. 2024 metais patvirtinta daugiabučių priedangų įrengimo programa, kuriai kasmet numatoma apie 100 tūkst. eurų.
Tačiau, jo teigimu, kartu būtina:
- fiziškai patikrinti kiekvieną į sąrašą įtrauktą priedangą;
- paskirti atsakingus valdytojus ir jų pavaduojančius asmenis;
- įrengti nuotoliniu būdu valdomas spynas ir autonominį elektros tiekimą;
- nustatyti konkretų vietų poreikį kiekvienoje seniūnijoje;
- viešai skelbti priedangos būklę, talpą, patekimo laiką ir pritaikymą žmonėms su negalia;
- reguliariai rengti praktinius patekimo ir atrakinimo patikrinimus.
„Priedanga negali būti laikoma parengta, jeigu jos durys gali likti užrakintos, nėra atsakingo žmogaus arba patalpa niekada nebuvo praktiškai patikrinta. Saugus Kaunas – tai ne lozungas. Tai aiškus planas, konkretus finansavimas, atsakingi žmonės ir vieša ataskaita apie rezultatą“, – pabrėžia A. Radvilavičius.
