Parlamentaras, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius ragina atsakingas institucijas energingiau spręsti užleistą Kauno miesto aplinkosauginę problemą – buvusios pabėgių mirkymo gamyklos teritorijoje susiformavusio taršos židinio likvidavimo klausimus.
„Pabėgių impregnavimo gamykla buvo uždaryta 1989 metais.
Dešimtmečius joje buvo naudojami medienos konservantai – kreozotas ir kitos naftos pagrindu pagamintos medžiagos. Šie junginiai pasižymi ilgaamžiškumu, yra toksiški, sunkiai biodegraduojami ir yra įsiskverbę giliai į gruntą, tikriausiai užteršti ir gruntiniai vandenys“, – komentuoja A. Radvilavičius.
Parlamentaras į Seimą sukvietė atsakingų institucijų atstovus: Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių Tadą Metelionį, vicemerą Andrių Palionį, Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų viceministrus ir specialistus, Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoją Jūratę Rūkštelienę.
A. Radvilavičius, žada vykdyti parlamentinę kontrolę, kad sprendimai nebūtų vilkinami, o gyventojai būtų informuojami apie realius veiksmus ir terminus.
„Istorinės pramoninės taršos židinių šalinimas Lietuvoje – opi problema.
Dalis teritorijų ilgą laiką buvo eksploatuojamos nesilaikant šiuolaikinių aplinkosaugos standartų, todėl šiandien jų sutvarkymas reikalauja kompleksinių finansinių, techninių ir teisinių sprendimų“, – pažymi A. Radvilavičius.
Problema – sprendimų vilkinimas
Diskusijos metu konstatuota, kad pagrindinė kliūtis – lyderystės stoka sprendžiant seną problemą.
„Turime nustatytą taršą ir parengtus planus.
Tačiau realūs tvarkymo darbai neprasideda, nes institucijos stumia atsakomybę viena kitai. Tai nėra priimtina“, – sakė A. Radvilavičius.
Parlamentaras ragino nedelsiant patvirtinti darbų finansavimo mechanizmą.
„Jeigu sprendimai yra parengti, jie turi būti įgyvendinti – ne po dešimties metų ar kada nors, o aiškiai apibrėžtais terminais“, – pabrėžė Seimo narys.
Seime inicijuota parlamentinė kontrolė leis užtikrinti, kad į procesą aktyviai įsitrauktų tiek Kauno miesto savivaldybė, tiek atsakingos ministerijos, tarp jų – ir Finansų ministerija.
Anot A. Radvilavičiaus, Kauno atvejis gali tapti precedentu sprendžiant ir kitų istorinės taršos židinių likvidavimo klausimus Lietuvoje.
„Jei pavyks susitarti ir pradėti realius darbus čia, tai bus signalas, kad valstybė geba spręsti sudėtingas, ilgai atidėliotas problemas.
Gyventojams svarbiausia aiškumas ir saugumas. Žmonėms nerūpi valdininkų ginčai – jie laukia, kada tarša pagaliau bus likviduota“, – pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys, socialdemokratas A. Radvilavičius.
