Be skubos, su diskusijomis, girdint bendruomenę, keičiant projektą, atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, bendradarbiaujant, kiek tik įmanoma, su visomis suinteresuotomis grupėmis, organizacijomis ir įstaigomis.
Tai kritinis žingsnis siekiant stiprinti Lietuvos karines pajėgas. Kuriama nacionalinė pirmoji divizija turės erdvės treniruotėms.
Profesionalios karo tarnybos kariai, šauktiniai, kariai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjunga, aktyviojo rezervo kariai – visi turės vietos ugdyti savo gebėjimus, turės reikiamą kiekį pratybų.
Ši infrastruktūra taip pat užtikrina galimybę turėti veidrodinį atsaką agresoriui pasienyje bei atitinka NATO planų keliamus tikslus.
Lietuvos kritiniai tikslai sausumo pajėgoms:
iki 2030 m. – optimalaus kovinio pajėgumo divizija – dešimtys tūkstančių karių, sunkioji technika, artilerija, dronai;
iki 2027 m. – išvystyta infrastruktūra Vokietijos brigadai Rūdininkų poligone (5000 karių su sunkiąja technika ir dronais);
gerinti treniruočių sąlygas JAV kariams Pabradės poligone.
Sąjungininkų karių fizinis buvimas Lietuvoje yra stipriausia sutartis ir geriausias atgrasymas.
Lygiagrečiai nuosekliai stiprinama oro gynyba:
dar 2025 metais skirtas papildomas 500 mln. finansavimas;
atvyksta ir jau atvyko užsakyti radarai;
perkami dronai perėmėjai;
perplanuojamas gynybos konceptas.
Dronų bandymai vyksta poligonuose.
Šiandien matome, kad Lietuvos oro gynyboje kamšomos spragos, kurios atsirado dėl nepakankamų valstybės finansinių galimybių anksčiau.
Robertas Kaunas džiaugiasi, kad nekartojame klaidų ir šiandien gynybą vystome nuosekliai visomis kryptimis. Šį žingsnį palaiko 2/3 Lietuvos.
