Šiandien, birželio 27-ąją, minime ypatingą datą – Lietuvos Šaulių Sąjungos (LŠS) 106-ąsias įkūrimo metines. Per daugiau nei šimtmetį LŠS tapo neatsiejama Lietuvos istorijos dalimi, laisvės kovų simboliu ir tvirtu pilietinės visuomenės ramsčiu. Tai proga ne tik prisiminti turtingą ir garbingą organizacijos praeitį, bet ir įvertinti jos svarbą dabartinei bei būsimajai valstybės gynybai.
LŠS įkūrimas ir idėjiniai pradininkai: valstybės nepriklausomybės sargybos pradžia
Lietuvos Šaulių Sąjunga buvo įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune, itin sudėtingu Lietuvai metu, kai jauna valstybė dar tik įtvirtino savo Nepriklausomybę, kovodama su bolševikais, bermontininkais ir lenkais. Organizacijos idėjiniai vadai, Vladas Putvinskis ir Matas Šalčius, panašiu metu puoselėjo mintis apie sukarintos organizacijos sukūrimą. Nors jų numatomos veiklos mastai skyrėsi – M. Šalčius su bendraminčiais (Antanu Vienuoliu-Žukausku, Faustu Kirša ir kt.) siekė apsaugoti Kauno miestą, o V. Putvinskis – padėti kariuomenei visoje Lietuvoje – jų jėgos buvo suvienytos. Taip gimė visuomeninė sukarinta organizacija, kurios pagrindinis tikslas buvo civilių asmenų pagalba kariuomenei. Prie LŠS kūrimo prisidėjo daugybė žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų, tokių kaip rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, Juozas Tumas-Vaižgantas, Faustas Kirša, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas ir daugelis kitų. Pradžioje LŠS nariais buvo tik civiliai, tačiau vėliau aktyviai prisijungė ir kariai bei karininkai, sustiprindami organizacijos karinį potencialą.
Šaulių ženklas: istorijos ir misijos simbolis
Lietuvos Šaulių Sąjungos ženklu nuo pat veiklos pradžios tapo Vyčio kryžius ant skydo. Tai vienas seniausių Lietuvos heraldinių ženklų, dar vadinamas Jogailaičių kryžiumi, nes jį naudojo Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila. Šis kryžius taip pat matomas mūsų valstybės herbe. 1919 m. kovų už nepriklausomybę metu buvo įsteigtas karinis apdovanojimas „Už Tėvynę“, vėliau pavadintas Vyčio Kryžiaus ordinu. Šaulio ženklas yra Lietuvos istorinių tradicijų atspindys, siejantis šiuolaikinius Tėvynės gynėjus su tautos ir valstybės gynėjais. Šiandien šaulio ženklas yra baltos spalvos tamsinto metalo stilizuoto skydo formos, su reljefiškai atvaizduotu dvigubu kryžiumi centre. LŠS taip pat naudoja stilizuotą ženklą: Vyčio kryžiaus skydas padėtas ant sukryžiuoto šautuvo ir daudytės. Šautuvas simbolizuoja pasiryžimą ginti Tėvynę, o daudytė – kvietimą ją ginti, šauliškų vertybių skleidimą ir visuomenės supažindinimą su LŠS veikla, siekiant įtraukti dar daugiau piliečių.
LŠS veikla tarpukariu: kultūros, sporto ir karybos centrai
1919–1940 m. Lietuvos Šaulių Sąjungos veikla buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose kūrėsi orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, bet ir užsiimti visuomenės edukacija. Iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikė LŠS padaliniai, statyti šaulių namus, kurie turėjo tapti visos tautos namais, deklaruojant šūkį: „Šaulių namai – tautos namai“. Didžiuliai rūmai iškilo Utenoje, Tauragėje, Alytuje ir kitur, tapdami plačios kultūrinės veiklos centrais ir šaulių susibūrimo vieta mokymams bei klubų veiklai. Organizacijos ideologijos ir veiklos plėtrai itin svarbų vaidmenį atliko leidinys – žurnalas „Trimitas“. Pirmasis numeris pasirodė 1920 m. gegužę–birželį ir greitai įgijo tvirtas pozicijas visuomenėje. Nuo 1921 m. „Trimitas“ buvo leidžiamas kas savaitę, jo turinys buvo labai platus: skelbiamos valstybės ir tarptautinės naujienos, literatūros, poezijos kūriniai, straipsniai karybos, sporto, kultūros tematika. „Trimite“ rašė tokie žymūs to meto Lietuvos šviesuomenės ir valdžios atstovai kaip K. Binkis, J. Tumas-Vaižgantas, A. Vienuolis-Žukauskas, V. Krėvė-Mickevičius, V. Mykolaitis-Putinas, A. Smetona ir daugelis kitų. Organizacija išsiskyrė unikalia teisine baze: 1921 m., 1924 m. ir 1935 m. priimtais Šaulių sąjungos įstatymais, kurie apibrėžė jos veiklą ir funkcijas valstybėje. Šie įstatymai pamažu varžė organizacijos savarankiškumą, vis labiau susiedami šaulius su Krašto apsaugos ministerija ir kariuomene. 1935 m. LŠS tapo tiesiogiai pavaldi Lietuvos kariuomenės vadui, panaikinus dualistinį valdymą ir integruojant šaulius į krašto gynybos sistemą. Šauliai aktyviai organizavo ugniagesybą, sportinę veiklą, tačiau svarbiausia – siekė apjungti kuo platesnes visuomenės grupes. Iki 1940 m. LŠS tapo viena populiariausių ir gausiausių organizacijų, vienijanti apie 88 tūkst. asmenų, tarp kurių buvo ne tik vyrai, bet ir moterys.
Dešimt Lietuvos Šaulių Sąjungos nario priesakų – kelrodis tarnystėje Tėvynei
Lietuvos Šaulių Sąjunga, šiemet mininti 106-ąsias įkūrimo metines, nuo pat savo gyvavimo pradžios didelį dėmesį skyrė ne tik kariniam rengimui, bet ir stipriai ideologijai bei vertybėms. Šių vertybių esmė ir kertinis akmuo yra dešimt nario priesakų, kurie tapo kiekvieno šaulio dvasiniu kompasu ir veiklos gairėmis:
- Gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuviškąją žemę. Tai pagrindinis ir svarbiausias priesakas, pabrėžiantis besąlygišką pasirengimą ginti savo šalies laisvę ir teritorinį vientisumą.
- Švieskis ir šviesk. Šis priesakas akcentuoja nuolatinį tobulėjimą, žinių siekimą ir dalijimąsi jomis su aplinkiniais.
- Stiprink valią ir kūną. Priesakas pabrėžia fizinio ir dvasinio pasirengimo svarbą, būtiną tiek kasdieniame gyvenime, tiek krizinėse situacijose.
- Būk drausmingas ir mandagus. Drausmė ir pagarba yra esminės savybės bet kurioje organizuotoje struktūroje, atspindinčios šaulių, kaip visuomenės pavyzdžio, statusą.
- Gerbk ginklą. Šis priesakas kalba ne tik apie atsakomybę naudojant ginklą, bet ir apie pagarbą gynybos priemonei bei suvokimą, kad ginklas skirtas saugoti.
- Būk tiesus ir teisingas. Sąžiningumas ir teisingumas yra moraliniai principai, kuriais grindžiama kiekvieno šaulio veikla ir sprendimai.
- Tesėk žodį. Duoto žodžio laikymasis rodo asmens patikimumą ir brandą.
- Būk budrus. Budrumas – tai ne tik fizinė parengtis, bet ir nuolatinis sąmoningumas, gebėjimas įvertinti situaciją ir numatyti galimas grėsmes.
- Saugok valstybės turtą. Šis priesakas primena apie pareigą saugoti ir tausoti ne tik karinį turtą, bet ir visą valstybės nuosavybę.
- Brangink šaulio vardą ir Lietuvos garbę. Paskutinis priesakas apibendrina visus ankstesnius, pabrėždamas asmeninės reputacijos, organizacijos vardo ir visos Lietuvos garbės svarbą.
Šie dešimt priesakų yra daugiau nei tik žodžiai – tai gyva šaulių ideologija, kurią jie puoselėja ir perduoda iš kartos į kartą. Jie formuoja LŠS narių charakterį, įkvepia juos tarnauti Tėvynei ir būti aktyviais, atsakingais piliečiais.
LŠS atgimimas ir reikšmė šiandienos geopolitinėje situacijoje
Sovietinės okupacijos metais, 1954 m. kovo 7 d., pasitraukę šauliai ir patriotiškai nusiteikę Amerikos lietuviai Čikagoje viešai paskelbė, kad Lietuvos Šaulių Sąjunga yra atkurta. Tai leido išsaugoti organizacijos pagrindus ir tęsti veiklą tremtyje. Prasidėjus Lietuvos Atgimimui, 1989 m. birželio 1 d. Kaune, „Tremtinio“ klubo ir Demokratų partijos mitinge, buvo oficialiai paskelbta apie Šaulių sąjungos atkūrimą Lietuvoje. Tų pačių metų rugsėjo 20 d. LŠS atkūrimo iniciatyvinės grupės nariai davė pirmą priesaiką Kelmėje, prie LŠS įkūrėjo ir ideologo Vlado Putvinskio kapo. Ši diena laikoma LŠS atkūrimo Lietuvoje data. 1990 m. vasario 15 d. įvyko Atkuriamoji konferencija. Liepos mėnesį vėl pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, vėliau tapęs mėnesiniu organizacijos žurnalu. Kūrėsi orkestrai, ansambliai, kapelos. Šauliai aktyviai tvarkė partizanų kapus, statė paminklus, perkeldavo palaikus, saugojo istorinę atmintį. Lietuvai lemtingais 1991 metais šauliai jau buvo organizuota struktūra ir aktyviai dalyvavo saugant Parlamentą bei kitus valstybės objektus. Saugodami objektus ir valstybės sienas, tragiškai žuvo šauliai I. Šimulionis, D. Gerbutavičius ir G. Žagunis. Šauliai taip pat talkino išvedant okupacinę kariuomenę. Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymas, o 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, siekiant LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. Tolesni įstatymų pakeitimai ir Vyriausybės nutarimai, ypač 1999 m. priimti aktai dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų tvarkos, bei 2000 m. sausio 12 d. patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. – oficiali registracija, galutinai įtvirtino LŠS vietą valstybės struktūroje.
Šiandien Lietuvos Šaulių Sąjunga yra moderni, dinamiška ir nuolat auganti organizacija, vienijanti daugiau nei 16 tūkstančių įvairaus amžiaus piliečių. Ji aktyviai dalyvauja krašto gynyboje, visuomenės švietime, pagalboje ekstremalių situacijų metu, ugdo jaunimą, diegia inovacijas, pavyzdžiui, kibernetinio saugumo srityje. Šauliai yra tie žmonės, kurie tyliai, bet ryžtingai prisideda prie mūsų visų saugumo ir gerovės.
Minėdamas 106-ąsias Lietuvos Šaulių Sąjungos įkūrimo metines, kviečiu visus LSDP narius ir kitus neabejingus Lietuvos ateičiai piliečius prisijungti prie šios garbingos organizacijos. Jūsų indėlis yra svarbus stiprinant mūsų valstybę ir kuriant saugią ateitį. Tapkite LŠS nariu apsilankę https://www.sauliusajunga.lt/tapk-sauliu/ ir prisidėkite prie Tėvynės gynybos bei pilietinės visuomenės stiprinimo.
