1979 metais, sovietinės okupacijos sąlygomis, žmonės rizikavo savo laisve, šeimų saugumu ir visu savo turtu tam, kad po žeme įrengtų slaptą spaustuvę ir skleistų tai, ko okupacinė valdžia labiausiai bijojo – laisvą žodį, istorinę tiesą ir Lietuvos idėją.
R. Kauno teigimu, „ab“ yra vienas išskirtiniausių Lietuvos neginkluoto pilietinio pasipriešinimo objektų. Tai vienintelė tokio tipo Lietuvoje išlikusi pogrindinė spaustuvė-slėptuvė, kurios per visą veiklos laikotarpį taip ir nesugebėjo aptikti sovietų saugumas. 2008 metais ji buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų Šaltojo karo objektų ir vietovių sąrašą.
Ministras atkreipė dėmesį, kad šiandien daug kalbama apie visuotinę gynybą, visuomenės atsparumą ir pilietinį pasipriešinimą. Tačiau pilietinis pasipriešinimas nėra vien teorija dokumentuose ar skaidrėse. Spaustuvė „ab“ yra autentiškas ir gyvas įrodymas, kaip jis atrodė iš tikrųjų.
R. Kaunui sunkiai suvokiama mintis, kad tai, ko nesurado ir nesunaikino sovietų represinės struktūros, šiandien galėtų būti uždaryta, išardyta ar palikta sunykti jau nepriklausomoje Lietuvoje.
1979 metais žmonės savęs neklausė, ar jiems tai apsimoka, ar patogu, ar institucijoms pakanka pinigų. Jie klausė savęs, ką gali padaryti dėl Lietuvos. Šiandien, pasak ministro, valstybė turi atsakyti į klausimą, ką ji daro, kad šių žmonių pasiaukojimas ir jų palikimas būtų išsaugoti.
Negalima viena ranka mokyti visuomenę ruoštis pilietiniam pasipriešinimui, o kita – atsisakyti autentiškų jo simbolių.
Todėl, R. Kauno įsitikinimu, spaustuvė „ab“ privalo išlikti ir veikti. Ne tik kaip istorinis objektas, bet ir kaip vieta, kurioje ateities kartos galėtų suprasti vieną labai svarbią tiesą: valstybę gina ne vien ginklai. Ją gina žmonių valia priešintis.
