Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama apie migraciją, skirtingų kultūrų ir religijų sambūvį bei dėl to visuomenėje kylančias įtampas. Šių klausimų negalima nei ignoruoti, nei paversti neapykantos kurstymo įrankiu.
Lietuva yra demokratinė valstybė. Kiekvienas čia gyvenantis žmogus turi teisę į savo tikėjimą, kultūrą ir papročius. Tačiau kartu visi turime pareigą gerbti Lietuvos įstatymus, mūsų visuomenės taisykles ir žmones, šalia kurių gyvename.
Tačiau pagarba negali būti vienpusė. Turime pripažinti ir tai, kad pastaraisiais metais migracijos mastai Lietuvoje gerokai išaugo. Pigios darbo jėgos importas negali tapti pagrindiniu valstybės atsakymu į darbuotojų trūkumą. Pirmiausia turime sudaryti sąlygas dirbti Lietuvoje gyvenantiems žmonėms, skatinti emigravusius Lietuvos piliečius grįžti namo, o darbo migraciją reguliuoti pagal valstybės ir visuomenės, o ne vien atskirų verslo sektorių interesus.
Kauno miesto valdžia taip pat negali apsimesti, kad integracija, bendruomenių saugumas ir galimos kultūrinės įtampos nėra miesto reikalas. Problemos savaime neišnyksta vien todėl, kad apie jas nekalbame.
Turime saugotis abiejų kraštutinumų. Radikalus islamizmas kelia realią grėsmę, tačiau atsakas į jį negali būti rasizmas, neonacizmas ar neapykanta visiems kitos religijos ar tautybės žmonėms.
Mums nereikia nei nekontroliuojamos migracijos, nei neapykantos migrantams.
Reikia aiškios migracijos politikos, veikiančios integracijos, pagarbos Lietuvos įstatymams ir saugios aplinkos kiekvienam Kauno žmogui.
LRT portalo nuotrauka
