Artėjant Miškininko dienai, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Audrius Radvilavičius ragina Lietuvos miškų politiką grįsti ilgalaikiu aplinkosauginių, ekologinių, socialinių ir ekonominių interesų balansu. Pasak parlamentaro, nauji reikalavimai turi būti moksliškai pagrįsti, praktiškai įgyvendinami ir derinami su pasitikėjimu miškininkų profesinėmis žiniomis.
„Miškas nėra tik medienos šaltinis, tačiau jis taip pat nėra teritorija, kurią galime vertinti atsietai nuo joje dirbančių žmonių, bendruomenių ir šalies ekonomikos. Miškų ateities neišspręs nei vien draudimai, nei vien ekonominės naudos siekis. Reikia balanso, aiškių tikslų ir profesionalių sprendimų“, – sako A. Radvilavičius.
Reikia ne vien draudimų, bet ir rezultatų
Seimo nario teigimu, nė viena miško funkcija negali būti absoliutinama kitų sąskaita. Toks požiūris atitinka ir FOREST EUROPE tvaraus miškų valdymo principus, pagal kuriuos miškai turi išlaikyti biologinę įvairovę, produktyvumą, gyvybingumą ir gebėjimą atlikti ekologines, ekonomines bei socialines funkcijas.
„Aplinkosauga negali apsiriboti naujais draudimais ar linijų žemėlapyje braižymu. Ji turi duoti konkretų rezultatą: sveikesnius ir klimato kaitai atsparesnius miškus, išsaugotas buveines, apsaugotą dirvožemį bei vandenį ir savalaikį reagavimą į sausras, audras, gaisrus ar kenkėjus“, – pabrėžia parlamentaras.
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, šį sezoną feromoninėse gaudyklėse vidutiniškai sugauta apie 30 proc. daugiau žievėgraužio tipografo vabalų nei pernai. Nors stichinės nelaimės masto pažeidimai kol kas neprognozuojami, tai parodo eglynų stebėsenos ir savalaikės reakcijos svarbą.
Valstybinių miškų urėdija nuo 2024 metų miškams atkurti auginamų medžių ir krūmų rūšių skaičių padidino nuo devynių iki devyniolikos. A. Radvilavičiaus teigimu, tikrasis rezultatas bus matuojamas tuo, ar pavyks užauginti konkrečioms augavietėms tinkamus ir klimato kaitai atsparesnius medynus.
Ribojimus turi lydėti kompensacijos
Vienas svarbiausių šio rudens klausimų – nauja Miškų įstatymo redakcija. Parlamentaras pabrėžia, kad būsimas reguliavimas turi būti ne tik ambicingas, bet ir aiškiai įgyvendinamas.
Miško savininkas turi žinoti, kokios taisyklės galios jo valdoje ir kaip bus kompensuojami nauji apribojimai. Miškininkui turi būti aiškios jo atsakomybės ir sprendimų ribos, o visuomenei – suprantamai paaiškinta, kodėl miške atliekami konkretūs darbai.
„Jeigu valstybė visuomenės labui nustato naujus esminius apribojimus, ji turi sąžiningai atsakyti, kas už juos sumokės. Negalime valstybės prisiimtų aplinkosauginių įsipareigojimų kainos paprasčiausiai perkelti miško savininkui“, – sako A. Radvilavičius.
Jo teigimu, naujus reikalavimus turi lydėti poveikio vertinimas, aiškios procedūros ir realiai veikiantis kompensavimo mechanizmas.
„Už atkurtą medyną, prižiūrėtą jaunuolyną, laiku pastebėtą kenkėjų židinį ar sutvarkytą rekreacinę infrastruktūrą atsako konkretūs žmonės. Patyrusių miškininkų žinios negali būti prarastos vykdant reformas ar keičiant institucijų struktūras“, – pabrėžia parlamentaras.
Pasak jo, artėjanti profesinė šventė – proga ne tik padėkoti miškininkams, bet ir prisiimti ilgalaikius valstybės įsipareigojimus.
„Didžiausia padėka miškininkams būtų nuosekli valstybės politika, pagarba profesinėms žinioms ir sąlygos atsakingai dirbti. Miškas turi būti saugomas, gyvybingas ir atsakingai naudojamas – ne tik šiandien, bet ir ateities kartoms“, – apibendrina A. Radvilavičius.
