Seime kelią toliau skinasi Medicinos praktikos įstatymo pakeitimai, kuriais numatoma steigti papildomas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami gydytojai rezidentai, sutinkantys po medicinos rezidentūros baigimo tam tikrą laiką dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos regione.
Antradienį projektas įveikė dar vieną balsavimą. Projektu siūloma įteisinti papildomas studijų vietas – valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias gydytojai rezidentai būtų priimami tik pasirašę sutartį su sveikatos priežiūros įstaiga, kad įsipareigoja baigę studijas tam tikrą laiką dirbti toje įstaigoje.
„Prognozuojama, kad 2032 m. trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų, kitų gydytojų specialistų.
Gydytojai rezidentai pagrindine darboviete dažniau renkasi didžiuosius miestus nei miestus, esančius regionuose. Todėl svarbu sudaryti sąlygas gydytojams rezidentams rinktis papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros studijų vietas, o sveikatos priežiūros įstaigoms – pritraukti trūkstamus specialistus, sudarant su gydytojais rezidentais sutartį dėl darbo įstaigoje po rezidentūros studijų baigimo“, – paaiškina pakeitimus parlamentui pateikusi Seimo Pirmininko pavaduotoja, Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė.
Projekte numatoma, kad sutartį dėl papildomų medicinos rezidentūros vietų galės pasirašyti tiek Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kuri yra gydytojo rezidento rezidentūros bazė, tiek įstaiga, kuri nėra rezidentūros bazė.
„Šešios praėjusios kadencijos reformos nedavė jokių teigiamų rezultatų.
Važinėdami po Lietuvą, girdime vis tą patį klausimą – žmonių priekaištus, kad trūksta medikų, kad tenka važiuoti į kitą savivaldybę pas gydytojus. Trūksta transporto priemonių. Paslaugų, teikiamų vietoje, arti namų, mažėja. Kalbėdami su merais ir ligoninių vadovais girdime, kokios vyksta varžybos dėl jaunų gydytojų ir jų atlyginimų. O kaip jaustis daug metų dirbančiam vyresniam gydytojui, kai jo atlyginimas – keliskart mažesnis nei jaunojo kolegos?“ – situaciją komentuoja O. Leiputė.
Pasak parlamentarės, opozicijos teiginiai, esą rezidentams nustatoma kažkokia nauja prievolė, yra nepagrįsti.
„Tai – papildoma galimybė studijuoti ir dirbti valstybės finansuojamoje vietoje su įsipareigojimu.
Įstatymo projektas išdiskutuotas, atsižvelgta į jaunųjų medikų pasiūlymus. Numatytos galimybės pasitraukti iš šio modelio, numatyta alternatyva pasirenkant darbo vietą regione – juk negali numatyti, kas bus po 5 metų. Nebūtinai rezidentūros vieta bus ta vieta, kur studentas turės dirbti“, – pabrėžia O. Leiputė.
