Kovo 18 d. Lietuvos Respublikos Seime vyko Seimo nario A. Radvilavičiaus organizuota konferencija „Lietuvos miškai kryžkelėje: sprendimai, lemiantys ateitį“, kurioje buvo išsamiai aptartos bręstančios permainos miškų sektoriuje, bei naujosios miškų įstatymo redakcijos aspektai.
„Lietuvos miškai yra labai svarbus mūsų šalies gamtinis ir ekonominis išteklius, tačiau šiandien visas sektorius atsidūręs savotiškoje kryžkelėje. Konferencija surengta artėjant Tarptautinei miškų dienai, todėl tai buvo gera proga ne tik įvardyti problemas, bet ir kalbėti apie realius sprendimus Lietuvos miškų ateičiai. Ši konferencija – tai kvietimas susėsti visiems, turintiems Lietuvos miškų ateities viziją, prie vieno stalo ir ieškoti sprendimų, kurie užtikrintų aiškią, nuoseklią ir valstybės interesus atitinkančią miškų politiką“, – sakė konferencijos organizatorius, Seimo narys Audrius Radvilavičius.
„Lietuvos miškai – tai ne tik gamtos turtas, bet ir ilgalaikės valstybės atsakomybės sritis. Nuo šiandien priimamų sprendimų priklauso, kaip ateityje suderinsime gamtos apsaugą, ekonominį gyvybingumą ir visuomenės interesus. Todėl miškų politika turi būti nuosekli, sistemiška ir pagrįsta atsakingu balansu tarp aplinkosaugos, tvarios ūkinės veiklos bei šiame sektoriuje dirbančių žmonių interesų. Atviras dialogas su miškininkais, mokslininkais ir sektoriaus ekspertais leidžia ieškoti tvarių sprendimų ir kelia klausimą apie ilgalaikę Lietuvos miškų ūkio kryptį bei nacionalinės miškų strategijos poreikį, kuris padėtų užtikrinti stabilesnę ir nuoseklesnę teisinę aplinką šiam svarbiam sektoriui.“ – mintimis apie Lietuvos miškų politikos kryptį sveikindamas konferencijos dalyvius dalinosi Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Patirtimi ir įžvalgomis dalijosi, Švedijos Žemės ūkio universiteto prof. dr. Vilis Brukas, dr. Nerijus Kupstaitis (VšĮ „Forest 4.0“), doc. Remigijus Bakys (Lietuvos inžinerijos kolegija), profsąjungų atstovas Ramūnas Mažėtis (Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija) bei parlamentaras A. Radvilavičius. Konferencijoje dalyvavo ir aplinkosaugos entuziastai.
Renginio metu ne kart akcentuota, kad miškų politika turi būti grindžiama balansu tarp gamtos apsaugos, tvarios ūkinės veiklos ir regionų ekonominio gyvybingumo. Diskusijose pabrėžta, kad svarbu ieškoti bendro sutarimo tarp skirtingų bendruomenių – aplinkosaugininkų, turinčių savo gamtos apsaugos viziją, ir miškininkų, kurie daugelį dešimtmečių kūrė ir puoselėjo Lietuvos miškus bei toliau juos kuria. Konferencijos metu buvo siekiama įvertinti, kaip fragmentuota ir dažnai nenuosekli teisėkūra veikia miškų valdymą, ūkinę veiklą, biologinės įvairovės apsaugą bei viso sektoriaus stabilumą ir ilgalaikius valstybės interesus. Taip pat analizuotos praktinės pasekmės miškų savininkams, sektoriaus darbuotojams ir miškininkystės specialistams. Dėmesys skirtas žmogiškojo kapitalo klausimui – kaip teisinė aplinka veikia specialistų motyvaciją, profesionalų pasitraukimą iš sektoriaus, kompetencijų praradimą bei ilgalaikę miškų ūkio degradacijos riziką, bei ekonominius LR biudžeto praradimus.
Konferencijos dalyviai pabrėžė, kad svarbu pereiti nuo problemų konstatavimo prie konkrečių sprendimų paieškos. Diskusijose akcentuota nacionalinės Lietuvos miškų ūkio strategijos būtinybė, siekiant suderinti aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius interesus.
„Lietuvos miškams šiandien reikia aiškios valstybės strategijos“, – pabrėžė socialdemokratas A. Radvilavičius, pažymėdamas, kad tik konstruktyvus dialogas ir nuoseklios diskusijos ateityje gali padėti rasti geriausius sprendimus Lietuvos miškams ir visai valstybei.
