Daugėjant įspėjimų, kad dėl pareigūnų trūkumo vis daugiau pagalbos skambučių yra „nurašomi“, Seimo narė socialdemokratė Orinta Leiputė ragina peržiūrėti pareigūnams keliamų reikalavimų ir taikomų materialinių ir nematerialinių paskatų sistemą, keisti pareigūnų mokymo kriterijus.
„Įvairiais skaičiavimais, nuo 2020 m. policijos sistemą paliko mažiausiai 2000 policininkų.
Nusikaltimų statistika šiandien kelia didelį susirūpinimą. Daugėja itin įžūlių nusikaltimų, smurtas žiaurėja, savo daro kvaišalai. Palyginti su 2023 m., per pirmąjį šių metų pusmetį buvo registruota 1471 nusikalstama veika daugiau. Drastiškai daugėja sukčiavimo atvejų. Nusikalstamumas auga“, – komentuoja parlamentarė.
Ji cituoja vieno pareigūno liudijimą, esą naktimis sostinėje dažnai neaptarnaujama apie 50 iškvietimų – jie „nurašomi“.
„Ne veltui žmonės liūdnai juokauja „Kol neužmušė, ko ten važiuoti?“ – sako O. Leiputė.
„Bardakas“
Anot jos, nesibaigiančias, alinančias pertvarkas ir jas lydinčius konservatorių pažadus pareigūnai neretai apibūdina kaip „bardaką“.
„Šiandien daugiau kaip 40 proc. visų policijos sistemos pareigūnų (virš 3000) turi stažą pareigūno pensijai gauti, o tai reiškia, kad jeigu jie nuspręstų palikti tarnybą – pajustume didžiulį jų trūkumą.
Policijos darbuotojų pajamų augimas atsilieka nuo kitų šalies ūkio sričių darbuotojų. Pareigūnai bėga į kitas valstybės įstaigas, pvz., Vaikų teisių apsaugos tarnybą. savivaldybes, įkalinimo įstaigas, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą“, – pažymi O. Leiputė.
„Kalbėdama su pareigūnais girdžiu, kad atėję į darbą jauni žmonės išbūna neilgai.
Nepakeliami krūviai, juokingi atlyginimai, nuolatinis stresas, mažos galimybės gauti paskolą butui. Apie 20 proc. pareigūnų policijoje dirba papildomus darbus: statybose, kurjeriais ir panašiai, o paskui nepailsėję ateina į budėjimą policijoje“, – pažymi parlamentarė.
Vienas dirba už keturis
„Kokia tokio darbo kokybė?
Realybė tokia, kad žemutinės grandies policininkas gauna apie 800 eurų į rankas. Beje, pareigūnai nenoriai tikrinasi sveikatą, nes būna tokių atvejų, kai po profilaktinių patikrinimų tenka atsisveikinti su darbu. Tokiu atveju prapuola stažas, pareigūnas negauna pensijos“ , – akcentuoja socialdemokratė.
O. Leiputė įspėja, kad kas penkta policijos pareigūno darbo vieta Lietuvoje – tuščia.
„Neišsamiais duomenimis, Lietuvos policijoje iš viso trūksta apie 1400 pareigūnų, iš jų apie 400 pareigūnų trūksta reagavimo padaliniuose.
Pernai į Policijos mokyklą bandė stoti 800 kandidatų, atrinkta tik 140. Šie skaičiai verčia susimąstyti: gal turėtume keisti atrankos kriterijus? Situacija tokia, kad būtinas lankstus požiūris ieškant sprendimų“, – komentuoja Seimo narė.
Ji pažymi, kad iš 160 asmenų, pernai baigusių policijos mokyklą, tik 16 pasiskirstė į mažesnius rajonus.
„Vienas pareigūnas šiuo metu dirba už kokius tris–keturis, ypač Vilniuje.
Ekipažo pamaina trunka 12 valandų, keturias dienas. Ir visi nori, kad pareigūnai būtų žvalūs ir operatyvūs, nepalaužiami fiziškai ir psichologiškai, išmanytų technologijas, kalbėtų įvairiomis kalbomis, blizgėtų puikiomis teisinėmis žiniomis, žaibiškai susigaudytų ekstremaliose situacijose, akimirksniu priimtų sprendimus“, – stebisi O. Leiputė.
Ji ragina Vyriausybę „atsikimšti ausis“ ir įsiklausyti į pareigūnų profsąjungų reikalavimus.
„Profsąjungos ragina pakeisti įstatymą taip, kad pensijos sulaukęs pareigūnas galėtų likti dirbti, būdamas ne statutiniu valstybės tarnautoju, ir gauti pensiją.
Generalinis policijos komisaras Renatas Požėla kitų metų biudžete policijai prašo papildomų 100 milijonų eurų. Dramatiška suma? Bet situacija irgi dramatiška“, – pažymi Seimo LSDP frakcijos seniūnės pavaduotoja O. Leiputė.
