Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja
Neformaliojo vaikų švietimo krepšelis yra valstybės skiriamos tikslinės lėšos ir įvestas 2015 metais. Kišenė iš kurios „imama“ šios lėšos – keitėsi. Vienais metais tai buvo valstybės biudžeto lėšos, kitais – Europos sąjungos fondų pinigai. Buvo metai, kai mišriai finansuojama. Tada ir atsiskaitymo būdai skyrėsi.
Pagrindinis tikslas buvo šalia jau veikiančių savivaldybių įvairių neformaliojo ugdymo įstaigų papildomai padidinti produktyvios popamokinės veiklos apimtis įtraukiant kuo daugiau vaikų. Ministerija skaičiuoja, kad praėjusiais metais užimtų po pamokų vaikų buvo apie 24 procentai, šiems metams buvo planuojama 35 procentai. Vienam vaikui skiriama nuo 10 iki 20 eurų, tikslesnę sumą nusistato kiekviena savivaldybė.
Pačios ministerijos sumanymo tikslas buvo paskatinti kuo daugiau įvairių įstaigų, organizacijų, laisvųjų mokytojų parengti platesnį spektrą inovatyvių, įdomių programų, kurias galėtų pasirinkti vaikai. Buvo tikėta, kad kūrybiški žmonės galės pasiūlyti visai kitokius užimtumo būdus ir priemones, kurios labiau atitiks šiandienos vaikų poreikius.
Tokiu būdu ir savivaldybės buvo skatinamos ieškoti galimybių kaip pasidalinti neformalųjį vaikų ugdymą su jį galinčioms teikti nevyriausybinėms organizacijoms ar kitu privačiu sektoriumi. Ne tik pasirinkimo galimybės turėjo didėti, bet ir tėvams finansinė našta mažėti, nes dalis mokesčio, jeigu programa akredituota, dengiama NVŠ lėšomis.
Nors informacinių technologijų, gamtos, kraštotyros, techninės kūrybos, turizmo, teatro, pilietinio ugdymo programų daugėja, bet palyginti su dominuojančiomis sporto, muzikos programomis, jų vis dar stinga. Didesniuose miestuose pasiūla didesnė, mažesniuose – gerokai mažesnė.
Kame problema? Ogi norintys dalyvauti ir pretenduoti gauti krepšelio lėšas yra labai skirtingi. Nuo didelių viešųjų įstaigų iki pavienių „laisvo mokytojo statusą turinčių“ kūrybiškų būrelių vadovų. Minėtos krepšelio lėšos( toliau –NVŠ) (vidutiniškai) 15 eurų skiriamos veiklai, atlyginimams, mokesčiams, tačiau administravimo našta neįskaičiuota.
Neformalaus švietimo krepšelio gavėjai susiduria ir mokslo metų mėnesių skaičiavimo metodika ir mokėjimų netolygumais – biurokratinė našta atbaido žmones nuo pačių geriausių sumanymu. Pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo ministerijos neveiklumo ar vėlavimo pasekmė – trumpesni mokslo metai dirbantiems su NVŠ. Susiformavo „tuščias“ sausio mėnuo ir vaikams nepasakysi „neikit“, o vadovams „nedirbkit“.
Savivaldybės 2016 metų pradžioje su Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centru pasirašė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis dėl „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtros“ projekto įgyvendinimo. 2018 metų pradžioje ši sutartis buvo tikslinama t.y. pasirašytas papildomas susitarimas, kuriame rašoma, kad jeigu Partneris pateiks visus reikalingus dokumentus finansavimui pagrįsti parama pagal mokėjimų prašymus bus pateikta. Beje, finansavimo pagrindas yra mokinių skaičius, fiksuotas Mokinių registre paskutinę kiekvieno mėnesio darbo dieną. Savivaldybės savo ruožtu pasirašė sutartis su akredituotais neformalaus švietimo krepšelių gavėjais.
Šiais metais nuo gegužės iki rugsėjo strigo mokėjimai už 2018 metus, nes buvo tikrinami 2016 metai. Atsiskaityta už gegužės mėnesį tik rugsėjį. Dabar neapmokama už rugsėjį ir spalį. Na, o spalio 6 dienos rašte visoms savivaldybėms Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro rašte rašoma, kad lėšos vėluos dėl didelės darbų atminties užsitęsusių Projekto mokėjimo prašymų tikrinimo procedūrų t.y. Europos socialinio fondo agentūra, vadovaudamasi LR valstybės kontrolės išvada, tvirtindama projekto mokėjimo prašymus privalo patikrinti sutartis tarp neformaliojo vaikų švietimo teikėjų ir vaikų/tėvų.
Kadangi situacija kartojasi, nes kaip minėjau nuo gegužės mėnesio buvo pristabdytas finansavimas t.y. vaikai lankė būrelius, vadovai dirbo. Kaip žmonėms dirbantiems šioje srityje būti garantuotiems dėl laiku pervedamu lėšų už kurias jie galėtų pirkti priemones, teikti kokybiškas paslaugas ir mokėti atlyginimus, dengti komunalinius mokesčius, atsiskaityti su tiekėjais? SODRA net neklausia, o „nusirašo“ lėšas ir viskas.
Nesu aš prieš patikrinimus, mokesčių mokėtojų pinigus reikia leisti labai atsakingai ir skaidriai, būtina vykdyti stebėseną, patikras, tačiau procesas susijęs su vaikų ugdymu neturėtų strigti.
Neformalaus švietimo teikėjai programas rengia akreditacijai. Susiformuoja vaikų grupes, parengia programas, kuriose iškelti tikslai, bet kaip jų pasiekti jeigu veikla negali vykdyti... Ar patikros neturėtų būti organizuojamos taip, kad netrikdytų darbo?
Toks Švietimo ir mokslo ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros bei Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro prastai koordinuotas darbas didina nepasitikėjimą valstybės vykdoma švietimo politika. Dėl to taip pat nukenčia vaikai, jų tėvai ir pedagogai.