Sunkiai sužalotos mergaitės istorija. Kas pasikeitė po pusės metų?

Sunkiai sužalotos mergaitės istorija. Kas pasikeitė po pusės metų?

Vasarą viešojoje erdvėje nuvilnijo mamos, slaugančios sunkią traumą patyrusią dukrą, istorija. Moteris buvo neviltyje, nes savo mergaitei, kuri po avarijos buvo paralyžiuota,  ji negalėjo gauti invalidumo pažymos. Be jos mergaitės mama Vitalija Vosylė negalėjo tikėtis nei kompensuojamų vaistų, nei neįgaliesiems būtinos įrangos, nei slaugos.  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Kauno skyrius tiesiog atsisakė nustatyti mergaitės neįgalumo lygį, nes esą taip elgtis numato įstatymai.

Sunkiai traumuotai trylikametei buvo būtina nuolatinė slauga, reikalingi vaistai, speciali neįgaliesiems pritaikyta įranga. Tačiau valstybės institucijose reikalingos paramos ieškojusiai mergaitės mamai teko susidurti su absurdiška realybe. Jai buvo pasakyta, kad pagal įstatymus jos dukrai neįgalumo pažyma nepriklauso.

„Ji guli ligoninėje, yra gydoma. Panašu, kad gydymas bus tęsiamas ilgokai. Jos būklė keičiasi, ji yra dinamikoje. Pagal įstatymus, darbingumo, neįgalumo lygius imamasi nustatyti tada, kai jau būna išnaudotos visos gydymo, reabilitacijos ir kitokios galimybės“, - tuomet aiškino NDNT atstovai.

Situacija pagerėjo, bet problema liko

Šiandien kalbinta mergaitės mama įsitikinusi, kad teisybę pavyko atrasti tik todėl, kad savo istoriją ji nutarė paviešinti. Tačiau moteris sako, jog valstybės mastu ši problema tikrai nėra išspręsta.

„Mūsų situacija pasikeitė, bet pati valstybės problema ne. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) turi atlikti savo darbą, nes tokia jų pareiga, bet mūsų atveju buvo kitaip. Po istorijos paviešinimo NDNT specialistai dukros net neatvyko apžiūrėti ir jos būklė buvo nustatoma pagal gydytojų epikrizes. Mano situacija nėra vienetinis atvejis, bet aš pasirinkau ją viešinti ir kalbėti apie esančią problemą. Esu tikra, kad tyliai nebūčiau radusi teisybės ir mes būtume dar ilgą laiką negavę neįgalumo ir slaugos, nors pagal įstatymą tai mano dukrai priklausė“, - apie savo patirtį pasakoja V. Vosylė.

Kodėl pagalbos sulaukiama tik istorijai iškilus į viešumą

Mamos pagalbos šauksmas sulaukė atgarsio. Sulaukė, nes mama nusprendė netylėti. Sukilo visuomenė, pradėjo domėtis žiniasklaida, atrodo, atsirado ir sprendimas. Bet ar ilgam? Ar nuo šiol pagalba bus suteikiama tik tiems, kurie netylės? Kurie drąsesni, nuovokesni?

„O ką daryti tiems, kuriems drąsos pritrūksta? Juk tai ne tik vieno asmens drama – tai šeimos gyvenimas, kuris mūsų kiekvienam šventas, trapus, kurį saugome. Ar visi išdrįsta savo sopulius suguldyti į popieriaus lapą? Ar visi išdrįsta užduoti nepatogų klausimą valdininkams, kurie sprendžia koks nuo šiol bus jų gyvenimas? O ką daryti vienišai senolei, neįgaliam vyrui ar jaunam žmogui, kurio pašonėje nėra mamos, tetos ar draugės? Ir čie ne tik apie drąsą. Čia apie orų gyvenimą – nesvarbu – tu sveikas ar ligotas. Nesvarbus tavo socialinis statusas, lytis, amžius, išsilavinimas. Savo šalyje mes visi esame piliečiai – lygūs“, - situaciją sekęs teigė Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas.

Svarbiausia - žmogus

Kauno mieste yra daugiau kaip 5000 žmonių, kuriems nustatyta specialieji poreikiai ir reikalingos slaugos paslaugos.  Ambulatorinei slaugai Kaune numatyti 4 etatai gydytojų, 5 – slaugytojų ir 1 etatas dalimis paskirstytas kineziaterapeutui, socialiniam darbuotojui, administravimui. Nereikia sudėtingų formulių, kad suskaičiuotume.

„Kaune judesys yra. Yra sprendimas jungti slaugos ligonines, žadama, jog atsiras daugiau „lovų“. Svarstoma didinti specialistų, galinčių padėti namuose skaičių. Žadama, svarstoma... Bet ar ne per lėtai? Ar ne laikas atsigręžti žmogų? Taip, sulopytas kelias, kuriuo kasdien važiuoju – puiku. Bet kam man tas kelias, jei namuose aš pats, mano artimasis, kaimynas, draugas prikaustytas prie lovos ir gyvenimą mato tik pro langą. Nes pagalbos reikia laukti ilgai, labai ilgai. Tiek ilgai, kad jau jos nebereikia. Nes dažnai naujo pastato renovacija svarbiau už žmogų,“ – įsitikinęs G.Bielskus

Nuo konkrečios situacijos, kuomet buvo sužalota mergaitė, praėjo lygiai pusė metų. Tiesiami ir taisomi keliai, kyla nauji pastatai. O kiek per tas 180 dienų įsiklausyta į žmogų? Į kiek klausimų atsakyta sužalotų vaikų tėvams? Kiek pagalbos sulaukė vieniša senolė, kuri greičiausiai net ir nežino,kad jai ta pagalba priklauso?

„Noriu tikėti, kad bent jau į vieną. Situacija turi gerėti, mes to sieksime. Nes mūsų tikslas – žmogus. Sveikas ir laimingas“, - sako Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas.

Close