Pristatome Kauno kandidatės į Europos parlamento rinkimus biografiją

Pristatome Kauno kandidatės į Europos parlamento rinkimus biografiją

Birutė Vėsaitė

Esu chemikė inžinierė-technologė, taip pat baigiau Vilniaus valstybinį universitetą, anglų kalbos ir literatūros studijas. Neakivaizdiniu būdu studijavau Leningrado(dabar Sankt Peterburgas) Tekstilės ir lengvosios pramonės instituto aspirantūroje. 1983m man suteiktas technikos ir technologijų mokslų daktaro laipsnis. Stažavausi Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Izraelyje,, JAV. Pranešimus skaičiau tarptautinėse konferencijose ir seminaruose.

Dirbau Kauno dirbtinio pluošto gamykloje inžiniere technologe, Veterinarijos akademijos Chemijos katedros asistente, vėliau – docente, skaičiau paskaitas biochemijos ir klinikinės chemijos temomis. Du kartus išrinkta į Kauno m. savivaldybės tarybą. Keturias kadencijas išrinkta į Lietuvos Respublikos Seimą. Seime dirbau Ekonomikos komitete, buvo jo pirmininkė, Europos reikalų komitete, vadovavau Seimo delegacijai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje. Buvau Lietuvos Respublikos Ūkio ministrė.

Įkūriau Kauno moters užimtumo ir informacijos centrą ir iki išrinkimo į Seimą buvo šio centro direktorė. Buvau Jungtinių Tautų Tarptautinės Darbo organizacijos konsultantė. Vadovavau Lietuvos Socialdemokračių moterų sąjungai, šiuo metu einu šios organizacijos pirmininkės pavaduotojos pareigas. Buvo Europos Parlamentarų forumo vykdomojo komiteto narė. Esu Moterų verslininkių klubo MVK -21 garbės narė, Moters užimtumo ir informacijos centro valdybos narė. Dirbau NVO savanore Vietname.

Moku anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbas.

Esu ištekėjusi, vyras- inžinierius elektrikas, sūnus-advokatas.

Laisvalaikio pomėgiai –sveikos gyvensenos šalininkė, patyrusi keliautoja po pasaulį.

Kandidatuoju į EP todėl , kad priklausau eurofanų klubui. Esu pacifistė, o ES kaip tik buvo įkurta kaip taikos projektas, kurio dėka mūsų senasis kontinentas jau du trečdalius amžiaus nepatiria karo baisybių. Šiandien kaip niekada ES yra kryžkelėje, netgi, sakyčiau, išgyvena išlikimo krizę. Vis garsiau girdimas antieuropiečių, dešniųjų nacionalistų, populistų balsas. Žala akivaizdi, tereikia prisiminti Brexitą. O ir eiliniai piliečiai jaučia nusivylimą kryptimi, kuria juda Europa. Todėl reikia fundamentalių pokyčių, kurie grąžintų ES politiką prie realios diskusijos žmonėms rūpimais klausimais. Išgelbėti Europos projektą gali tik progresyviai mąstantys politikai. Esu viena iš jų. Esu puikiai pasiruošusi šiam darbui, šešiolika metų dirbau Europos reikalų komitete Seime, vadovavau Seimo stebėtojų delegacijai Europos Parlamente, kai Lietuva stojo į ES 2004m, dirbau Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete. Jeigu būčiau išrinkta į EP, darbą norėčiau tęsti šiame komitete, nes tikiu, kad žiedinė ekonomika, atsinaujinanti energetika ir inovacijos yra Europos ateitis, o progresyvios technologijos bus atsakingos už tai, kokia kryptimi evoliucionuos žmonija.

Prieš kelis dešimtmečius Europa pasauliui buvo kaip socialinės sanglaudos ir teisingumo oazė. Deja, dešnieji ir neoliberalai, kurie jai vadovavo pastaruoju metu, neatpažįstamai pakeitė jos veidą. Didėjantis skurdas, ypatingai vaikų ir jaunimo tarpe, nelygybė, nemažėjantis nedarbas, ekonominis nesaugumas verčia eilinius europiečius patikėti populistų, antieuropiečių, kraštutinių dešniųjų pažadais. Tačiau jie Europai nieko konkretaus neturi pasiūlyti. O kur dar tokios globalios problemos kaip klimato kaita, kibernetinės atakos, terorizmas ir migracija. Nieko nedarant, šios krizės tik gilės. Todėl Europos politikai reikia fundamentalių pokyčių ir aktyvių veiksmų, atsižvelgiant į globalizaciją ir transformacijas pasaulyje. Socialdemokratai buvo Europos projekto kūrėjai. Nuo socialdemokratų šeimos priklauso Europos projekto ateitis. Mums reikia transformuoti kapitalizmą, kad ekonomika tarnautų visiems. Kad didžiosios transnacionalinės kompanijos, kurios beje yra ir mokesčių slėpimo čempionės, mokesčius mokėtų ten, kur vykdo veiklą. Tas galiotų ir bankams. Europai reikia papasakoti kitą istoriją, ne apie fiskalinę discipliną ar konkurencingas rinkas, bet apie visuomenę su ekonomine demokratija, socialinio teisingumo ir aplinkosaugine atsakomybe. Kova, siekiant išsaugoti mūsų planetą ar kova su skurdu, yra to paties karo dalis. Mes nesukursime teisingesnės visuomenės, palikdami mūsų planetą beatodairiškai eksploatacijai, kaip ir neįmanoma įveikti ekologinės krizės ten, kur vyrauja skurdas ir nelygybė.

Lyčių lygybės srityje mes, progresyviai mąstantys politikai sieksime sumažinti skirtumus tarp moterų ir vyrų atlyginimų bei pensijų, sudarysime platesnes galimybes vaikus auginantiems tėvams ar asmenims, prižiūrintiems nusenusius tėvus, derinti darbo ir šeimos gyvenimą, rūpinsimės visuomenės reprodukcine sveikata.

Šiuo metu esu nepriklausoma ekspertė ir tarptautinė konsultantė, dirbanti su nevyriausybinėmis organizacijomis.

Susiję straipsniai

Close