Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja
Švietimo ir mokslo ministerija gegužės gale, viduryje finansinių metų, buvo paskelbusi mokyklų, norinčių vykdyti visos dienos užimtumo programą, atranką. Deklaravo, kad tai bus finansuojama savivaldybės ir valstybės lėšomis. Mokyklų bendruomenės, įvertindamos didžiulį tėvų norą ir poreikį organizuoti vaikams popamokinį užimtumą, rengė paraiškas.
Lietuvoje keturiasdešimt mokyklų, o Kaune - devynios bendrojo ugdymo mokyklos, veiks visos dienos principu pagal minėtą ministerijos rengtą atranką. Mokyklos pasirinko, kokiu modeliu dirbs – ar tai bus skirta tik pirmokams, ar pradinukams, ar ir vyresniems mokiniams.
Kas gi yra visos dienos mokykla? O gi mokymo proceso organizavimo būdas, sudarant sąlygas organizuoti saugų užimtumą ir ugdymą vaikui visą dieną, kurio požymiai: ilgesnis nei įprastai praleistas mokykloje laikas, tikslingai planuojamas ir derinamas formalus ugdymas (pamokos) ir neformalus švietimas (būreliai, projektai), teikiama individuali mokymosi, švietimo pagalba, socialinės paslaugos vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams), organizuojamas maitinimas. Į veiklas aktyviai įtraukiami socialiniai partneriai, bei užtikrinama saugi aplinka vaikui mokykloje.
Visos dienos mokyklos modelis aktualus didelei daliai vaikų, nes dažniausiai tėvai dirba pilną dieną ir neturi galimybių prižiūrėti savo pradinuko vaiko po pamokų. Reikėtų paminėti, kad bent dalis mokyklų jau ir anksčiau vykdydavo visos dienos užimtumo veiklą, tačiau gal kiek kitokiais pavadinimais ir formomis. Vaikai po pamokų ir anksčiau eidavo į mokyklos siūlomus būrelius ar būrelius, finansuojamus neformalaus švietimo krepšelio lėšomis (ES parama) ar tėvų įnašais, vykdavo įvairūs projektai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, bei prisidedant savivaldybės lėšomis.
Skambučiai nuskambėjo, bet pirmosiomis rugsėjo dienomis dar nebuvo žinoma, kaip valstybė prisidės prie šios programos įgyvendinimo.
Vaikams pamokos baigiasi 12 valandą ir kiek vėliau. Taigi, vaikus reikia kokybiškai užimti po pamokų dar apie 4-5 valandas. Juk tų etatinio mokytojo apmokėjimo „kišenių“ tam tikrai neužteks. Paraiškas teikę mokyklos tikėjosi rimtos finansinės pagalbos šiai paslaugai įgyvendinti. Ir ką gavo? O gi kažkiek mokytojo padėjėjo etato ir tai tik „metodinę pagalbą“. Beje, šis etatas skiriamas tik nuo spalio 3 dienos, nors veiklos su vaikais prasidėjo rugsėjo 3 dieną.
Iki 2019 m. birželio mėnesio mokykloms skiriama nuo pusės iki dviejų mokytojo padėjėjų etatų (pagal moksleivių skaičių ir pasirinktą modelį). Tikrai nesakau, kad nereikia padėjėjo etato, labai gerai, bet tai skiriama tik metams ir mokytojo padėjėjo funkcija yra padėti mokymosi sunkumų ar specialiųjų poreikių turintiems vaikams.
Kiekvienoje minėtoje mokykloje formuojama ne po vieną vaikų, ugdomų visos dienos mokykloje, grupę. Tarkim, jeigu vienoje mokykloje yra trys grupės ir skirtas vienas etatas, tai kaip išdalinti tą krūvį taip, kad visose grupėse būtų žmogus, kurio būtų puiki kvalifikacija ir jis dar gebėtų sukoordinuoti skirtingas veiklas, palydėti vaikus, atlikti ir kitus darbus, veiklas.
Derėtų įvertinti, kad atlygis už šį etatą artimas minimumui, nes mokytojo padėjėju gali būti ir neturintis aukštojo pedagoginio išsilavinimo žmogus. Bet mes savo vaikams norime pačių geriausių dalykų. O jeigu pradinukai norės pasinaudoti kultūros pasu ir aplankyti kokį muziejų, tai saugiau jeigu lydėtų bent pora darbuotojų.
Ministerija gal pamiršo, kad vaikams reikia ir pavalgyti, ir, jeigu norima įdomiai leisti laiką, reikalingos tam tikros priemonės, ugdomoji aplinka, poilsio kambarys, transporto išlaidos ir kt. Nesėdės vaikai visą dieną toje pačioje klasėje.
Kaip visada viskas permetama savivaldybei... Kalbant apie vaikų maitinimą, pasidomėjau mokyklų vadovų, kaip jie tai sprendžia – atsakymas buvo, kad tėvai vaikams turi įdėti. O kaip bus su vaikais, kuriems neįdės arba neturi ką įdėti? Nemokamo maitinimo paslaugas dalis sunkiau gyvenančių vaikų gauna, bet tik pamokų metu.
Neabejotina, kad visos dienos mokykla gali teigiamai įtakoti mokinių motyvaciją, mokymosi pasiekimams, mažinama socialinė atskirtis, užtikrinant lygias galimybes dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose visiems mokiniams. Saugios aplinka vaikams teigiamai įtakoja mokinių savijautą, gerina santykius tarp mokinių, skatina bendravimą.
Tačiau susidaro įspūdis, kad ministerija pusmečiu vėluoja su visais sprendimais: visos dienos mokyklos, mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimu ir su mokyklų finansavimo modelio pakeitimu. Viskas daroma paknopstom, paskutinę minutę ar vėluojant.