Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas
Lietuvoje, moksleivių fizinis aktyvumas nėra aukštas – pagal paauglių fizinio aktyvumo rodiklius, Lietuva užima priešpaskutinė vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Minimali mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo norma – viena valanda per dieną. Lietuvoje, šią normą įvykdo ar ją viršija nedidelė dalis vaikų. Šiuo aspektu, galima pasidžiaugti, kad Kaunas viršija Lietuvos vidurkį - kasdien, ne pamokų metų bent valandą ar ilgiau sportuojančių vaikų dalis Lietuvoje sudaro 9,7 proc., tuo tarpu Kaune siekia 12,4 proc.
Dažnai manoma, jog žemas aktyvumas lemia viršsvorį ir prastą fizinę būklę, tačiau problema yra daug kompleksiškesnė – fizinis aktyvumas lemia didesnį pasitikėjimą savimi, geresnę emocinę ir psichologinę savijautą, gebėjimą efektyviau susitvarkyti su stresu ir iššūkiais, stipresnius socialinius kontaktus, bendravimo įgūdžius, asmeninės autonomijos pojūtį ir bendrą pasitenkinimo gyvenimu jausmą. Žemas fizinis aktyvumas nėra individualus dalykas – tam turi įtakos aplinka, šeimos narių bei draugų pomėgiai, sportui skirtos infrastruktūros stoka, sporto užsiėmimų trūkumas arba jų finansinis neprieinamumas.
Fiziškai pasyvus gyvenimo būdas yra ne tik individuali, bet ir visuomenės problema – su tuo susiję tokie dalykai, kaip dažnas nedarbingumas, papildomos išlaidos sveikatos priežiūrai, kompensuojamiems vaistams, pašalpoms, slaugai ir kt. Šiandieninėse visuomenėse laikomasi nuostatos, kad sveikatos ir fizinio aktyvumo klausimai – ne tik individo, bet ir visuomenės problema.
Mano, kaip Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Kauno skyriaus pirmininko, tikslas – Kaunas – sveikas miestas. Sportuojantis miestas, kuriame gyvena sveiki, fiziškai aktyvūs vaikai, kurie vėliau taps aktyviais, savo fizine gerove besirūpinančiais, veikliais ir darbingais, gyvenimu besidžiaugiančiais suaugusiaisiais.
Būtina sudaryti visapusiškas sąlygas kauniečiams sportuoti ir būti fiziškai aktyviems – didinti nemokamų treniruočių ir sporto užsiėmimų skaičių, plėtoti sportui skirtą infrastruktūrą, ugdyti moksleivių sąmoningumą ir taip skatinti juos sportuoti, įtraukti tėvus ir mokytojus, sportą paversti ne vien tik individualiu iššūkiu, bet bendruomenių užsiėmimu, ir kryptingai siekti Kauno kaip sveiko, sportuojančio miesto vizijos įgyvendinimo.
Mūsų pastangomis, šiais metais startavo iniciatyva „Kaunas sportuoja“. Tai - kas savaitę vykstančios nemokamos kauniečiams skirtos treniruotės, iš viso 11 skirtingų programų įvairaus amžiaus, įvairaus fizinio pasirengimo ir skirtingų pomėgių žmonėms. Šia programa naudojasi daugybė kauniečių, kurie dėl laiko, finansinių galimybių ar pasitikėjimo savimi stokos, galbūt taip ir nebūtų atradę sporto džiaugsmo. O tai reiškia – mažiau judėjimo, aktyvumo, mažiau sveikatos.
Mano prioritetu ir toliau lieka Kauno kaip sveiko ir sportuojančio miesto vizija – sieksiu, kad sportas taptų ne individualiu hobi, asmeniniu iššūkiu, atletiško kūno ar galios demonstravimu, bet žmones vienijančia bendruomenine veikla, sveiku, sąmoningu rūpesčiu dėl savęs bei kaunietiškos tapatybės dalimi.
Ko linki tėvai savo vaikams? Visų pirma, būti sveikiems. Vaikų, taip pat ir suaugusiųjų, sveikata – tai daugiau nei asmeninis jų pačių reikalas. Tai yra bendras visų reikalas ir visuomenės interesas –kad vaikai turėtų prasmingų užsiėmimų ir pakankamai aktyvios fizinės veiklos, kad jaunoji karta augtų veikli, fiziškai aktyvi ir sveika, o suaugę gebėtų rūpintis savo pačių fizine sveikata, savo finansine gerove ir tiesiog džiaugtis gyvenimu.
Sveikas miestas – sveika šeima – vaikai, tėvai, seneliai. Sveika bendruomenė – raktas į sveiką ateitį. Tik laimingi, gyvenimu besidžiaugiantys žmonės sukurs savo miestą, Kauną, kuriame gyventi gera.