Sveika vaikų gyvensena nuo vartojamų maisto produktų iki fizinio aktyvumo, atrodo, yra viena svarbiausių temų. Ateities kartos, išties, svarbios ir jų puoselėjimas bei rūpinimasis jomis - be galo svarbus. Tačiau, vakar atvažiavęs į Vilnių, sutikau kolegą, kuris skundėsi skaudančia nugara. Atrodo, žmogus nesenas, dar nė 40-ies neturintis, o sveikata ne pati geriausia. Tada, susimąsčiau: o kas pasirūpins mūsų, žmonių, kurie jau nebėra jaunuoliai, tačiau dar pakankamai jauni, kad galėtų auginti ateinančias kartas ir kurti dabarties Lietuvą?
Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis Lietuvoje visiškai nesimankština 46 procentai piliečių, fizinei veiklai žmonės vidutiniškai skiria 223 minutes per parą. Mažiau juda moterys. Mūsų nejudrumą daugiausia lemia sėdimas darbas. Nors, kai kurios privačios įstaigos jau įrenginėja aukštus darbo stalus prie, kurių stovima, dauguma valstybinių institucijų darbuotojų dirba sėdėdami. Sėdimas darbas, pasak mokslininkų, ne tik kenkia žmonių stuburams, tačiau turi ir psichologinių padarinių, kurie, pavyzdžiui gali sukelti depresiją.
Dar baisesnė statistika - daugiau nei 5 milijonai žmonių kasmet miršta nuo padarinių, kuriuos sukelia per mažas fizinis aktyvumas.
Nejudrumas ne tik Lietuvos bėda. Štai lenkai juda dar mažiau, o pietiečiai ,,ryte atsisėdę ant kėdės, pakyla tik vakare”. Čia mus ir vėl lenkia ,,sesė” Estija, kurioje žmonės ganėtinai aktyvūs. Galbūt, tai lemia ir iš Skandinavijos šalių perimtas aktyvus laisvalaikis lauke. Šiaurės šalys išsiskiria iš kitų Europos šalių ganėtinai intensyviu fiziniu aktyvumu.
Eurobarometro vykdyta apklausa klausė, kodėl žmonės vengia fizinio aktyvumo ir kaip supranta fizinės veiklos apibrėžimą. Kažkodėl, daugiau nei pusė respondentų nusprendė, kad fizinė veikla tai laikas sporto klube. Neini į sporto klubą - ir nereikia fiziškai judėti. Tie patys respondentai nejudrumo priežastimi įvardino laiko stoką. Dar kiti sakė nematantys prasmės, nes ir taip gerai jaučiasi.
Tie, kurie sakė, kad sportuoti brangu, tikriausiai, taip pat turėtų būti priskiriami prie ,,prasmės nematančių” arba sporto klubo entuziastų. Tik kas sakė, kad fizinis aktyvumas lygu sporto klubui? Anaiptol, specialistai aiškina, jog sportavimas sporto klube ne visuomet naudingas jūsų sveikatai.
Gerai, tad, ką reikėtų daryti, kad pagaliau pradėtume rūpintis savo sveikata? Japonijoje prie to labai daug prisideda darbdaviai: kas valandą darbuotojai 15 minučių stoja nuo kėdžių ir užsiima mankšta. Tikrai taip - fizine mankšta darbo vietoje. Ji skatina ne tik geresnę kraujo cirkuliaciją, bet ir mąstymą. Žinoma, galima sakyti, kad nėra ko lygintis su japonais. Jiems, juk, darbe ir pietų miego nusnūsti leidžiama, ir žuvies jie valgo daug. Tačiau, nereikia žiūrėti taip toli. Pavyzdžiui, Skandinavijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje labai madinga į darbą eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu. Iš vienos pusės - dėl to, kad taip pigiau, tačiau ar matėte taupantį norvegą? Ne, jam tiesiog smagu apsiavus sportinius batelius nukulniuoti kilometrą kitą iki savo darbo. Darbovietėse įrengti dušai, kad darbuotojas galėtų nusiprausti ir persirengti į darbinius drabužius. Lenkijoje darbovietėse tampa populiaru rengti ,,sporto pertraukėles”, kai visas kolektyvas per, pavyzdžiui, pietų pertrauką, pasikviečia trenerį pravesiantį mankštą. Tikriausiai, tai stiprina ir kolektyvo ryšius, ir gerina fizinę savijautą.
Žinoma, darbe reikia dirbti ir sporto salėmis ofisų nepaversime, tačiau mokslininkų įrodyta, kad fizinė veikla skatina ir protinį našumą. Galbūt, tikrai tie aukšti stalai, skatintų labiau judėti darbuotojus? Galbūt, tos mažos mankštelės tikrai apsaugotų mūsų stuburus? Būtų šaunu jei vis daugiau darboviečių skirtų šiek tiek dėmesio ir šiems reikalams.
Kita vertus - be mūsų pačių niekam mūsų sveikata per daug ir neturi rūpėti. Jei sporto klubo treniruokliai mums per brangūs, galbūt vertėtų tiesiog daugiau vaikščioti? Mokslininkai teigia, kad jog per dieną nuėję 10 tūkstančių žingsnių būsime ne tik fiziškai sveikesni, bet ir stiprinsime širdį. Galbūt, dažniau vertėtų važiavimą automobiliu iškeisti į važiavimą dviračiu ar paspirtuku? Pats išbandžiau elektrinį paspirtuką ir negaliu atsidžiaugti: kamščiai neerzina, galiu važiuoti gražiomis miesto vietovėmis, o ir pasportuoju. Sakysite, kad Lietuvoje pernelyg daug blogo oro, jog būtų galima daug judėti lauke? Senas geras pasakymas byloja - ,,nėra blogo oro, yra tik neteisingas nusiteikimas”.