Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi  bendruomenės?

Kauno miesto savivaldybei dar yra kur pasitempti. Kiek įtakos tam turi bendruomenės?

Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja bei Kauno miesto mero patarėja jaunimo reikalų, kultūros, švietimo, sporto ir seniūnijų veiklos klausimais

Neseniai Kauno visuomenės sveikatos biuras atliko gyventojų pasitenkinimo miesto aplinka tyrimą.  Skirtingų seniūnijų, skirtingo amžiaus  kauniečiai nurodė problemas, kurias, jų nuomone, miesto valdžia turėtų spręsti.

Kiekviena seniūnija turi savo skaudulių, tačiau bendros tendencijos aiškios. Pabandysiu keletą pakomentuoti.

Artimoje aplinkoje – daug neūkiškumo

Vaikštant daugiabučių namų kvartalais, toliau nuo miesto centro, galima pastebėti nemažai prastos kokybės dviračių takų, kai kur nėra net ir šaligatvių. Gyventojai skundžiasi viešuoju transportu: vieniems sunku susisiekti su kitais mikrorajonais, per retai važiuoja autobusai, tretiems akis bado transporto priemonių būklė.

Amžina problema – lengvųjų automobilių parkavimas daugiabučių kiemuose. Šeima dažnai turi po kelis automobilius, kiemai jų netalpina, nes nepritaikyti tokiam skaičiui. Norint ryte išvažiuoti į darbą – turi stumdyti „ant laisvo“ bėgio paliktą automobilį. Netvarkingai sustatytos mašinos bjauroja kiemą, nelieka žaliosios vejos, vaikai neturi kur žaisti.

Prie laiptinių riogso sovietmetį menanti, sunkiasvorių šiukšliavežių sutrupinta kelio danga su išlindusiomis armatūromis. Pavojinga net koją dėti, o ką daryti norint pravažiuoti su vaikišku vežimėliu ar neįgaliajam. O dar, žiūrėk, kaimynas parkuodamasis stengiasi pasistatyti mašiną kuo arčiau laiptinės... belieka „žirglioti“ per aptrupėjusias plyteles ar balas.

Eilę metų kalbama ir apie renovacijos energetinę bei ekonominę naudą, tačiau ji nevyksta taip sparčiai, kaip norėtųsi. O ir namuose pilna tuščių būtų arba nuomininkų, kuriems tai mažai terūpi. Likę senoliai ir jaunos šeimos nedrįsta arba neišgali imtis gan sudėtingų renovacijos projektų.

Renovacija tikrai reikalinga, nes būstas taps ne tik gražesnis, kils jo vertė – svarbiausia, bus sutaupytos lėšos komunaliniams mokesčiams, kurie sudaro nemažą išlaidų dalį. Vis dėlto kiekvienam mūsų tai nemaža investicija ir valstybė, mano manymu, turėtų prisidėti labiau.

Mieste nemažai apleistų pastatų, kurių savininkai moka baudas, bet nesitvarko. O jeigu su nekilnojamu turtu vyksta bankroto procedūros, tai ir net baudų negalima skirti.  Taip ir riogso...

Kauniečiams kliūva ir tarpusavyje nederantys statiniai ar nepakankamai apšviestos gatvės, kiemai.

Kalbant apie žaliąjį miesto rūbą - nėra įvairovės, trūksta skverų, esamose mažai arba visai nelikę  inventoriaus (suoliukų, šiukšlinių).  Miesto savivaldybė bando visuose tvarkomuose parkuose įrengti modernias aikšteles vaikams, rekreacijai, tačiau gyvūnų augintojai pasigęsta šiukšlinių šunų ekskrementams.

Mūsų miestas gyvas, daug įvairių įstaigų, renginių, jis - pilnas kultūros, tačiau gyventojai mano, kad kai kuriose seniūnijose trūksta viešojo maitinimo įstaigų, laisvalaikio ir pramogų vietų, nes jiems iki centro per toli, nepatogu ar per brangu važiuoti.

Daug kas mūsų pačių rankose

Kauniečių teigimu, jiems trūksta ir miesto valdančiųjų dėmesio: neatsižvelgiama į jų nuomonę, nesprendžiamos iškeltos problemos.

Sutinku su daugeliu pastebėjimų, vis dėlto yra ir žmogiškasis faktorius. Jeigu yra asmuo ar asmenų grupė, kuriems netrūksta iniciatyvos, entuziazmo ir užsispyrimo – sprendimai pajuda greičiau. Tad raginu kauniečius būti aktyvesnius: kalbėkite apie savo problemas, siūlykite sprendimus ir savivaldybė, pagal galimybes, prisidės.

Pagalvokime, kiek kiekvienas mūsų, kartu su kaimynais ar platesne bendruomene galėtume prisidėti prie bent jau smulkesnių problemų sprendimo, savo aplinkos gerinimo. Juk tai mūsų miestas, mūsų parkas, mūsų kiemas ar namas.

Šiai dienai Kaunas tarp kitų pirmauja bendruomenių centrų skaičiumi. Bendruomenės yra didelė jėga.

Vienos geba spręsti savo gatvės/namo ūkines problemas, kitos užsiima sveikatinimu ir kultūros plėtojimu, trečios rūpinasi vienišais senoliais ar neįgaliųjų poreikiais. Didžiąją dalimi jos sprendžia socialiniais problemas: bendrauja, draugauja, dalijasi receptais, guodžia vienas kitą, šoka, dainuoja, leidžia laisvalaikį, sprendžia kitus klausimus.

Bebūtinai valstybės ar savivaldybės turi būti reikšmingas. Dažnu atveju užtenka paskatinimo, paramos vienam ar kitam projektui, bendruomenė nuverčia kalnus. Svarbiausia sąmoningumas, sutelktumas ir savo bendruomenės interesų paisymas bei tinkamas atstovavimas.

Bendruomenėms parama iš savivaldos

Šių metų liepos 24 dieną Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017−2019 metų veiksmų plano 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ įgyvendinimo Kauno miesto savivaldybėje tvarkos aprašą.

Remiantis juo, kiekviena seniūnija, atsižvelgiant į jos dydį, turės tam tikrą lėšų krepšelį, kurį galės panaudoti savo teritorijos gyventojų socialinių poreikių tenkinimui.

Šia priemone siekiama skatinti gyvenamųjų vietovių bendruomenių savarankiškumą tenkinant socialinius gyventojų poreikius, stiprinti jų sutelktumą  ir tarpusavio pasitikėjimą, sudaryti sąlygas dalyvauti priimant sprendimus dėl bendruomenės narių socialinių poreikių tenkinimo.

Seniūnijose veikiančios seniūnaičių sueigos priims sprendimus dėl teritorijoje vykdytinų ir finansuotinų veiklų sąrašo, o vėliau vertins organizacijų pateiktas paraiškas.

Tikiu, kad didesnis dėmesys jautresnėje socialinėje aplinkoje gyvenantiems žmonėms leis pasijusti visaverčiais bendruomenės gyvenimo dalyviais. Todėl raginu visas bendruomenes aktyviai bendradarbiauti su vietos seniūnija: domėkitės, klauskite, siūlykite.

Juk žinome auksinę gyvenimo taisyklę: darydami gerus darbus tampame ir patys geresniais. Būdami geresni tampame laimingesniais ir daugiau šypsomės. To mums visiems ir linkiu!

Close