Jūs gyvenate skurde ir niekam nerūpite

Jūs gyvenate skurde ir niekam nerūpite

Židrūnas Garšva, socialdemokratas, Kauno miesto tarybos narys

Rugpjūtį statistikos departamentas informavo, kad žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 650 tūkst. žmonių (22,9 proc.). Baigiantis rugsėjui tas pats departamentas papildė informaciją, kad 390 tūkst. lietuvių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos (13,8 proc.).

Skurstančiųjų skaičius kasmet stabiliai auga.

Šiandien ketvirtadalio Lietuvos gyventojų pajamos yra mažesnės nei 307 eurai per mėnesį. Kas dešimtas bando išgyventi už 238 eurų arba keturiese už 500 eurų per mėnesį (jeigu gyvena šeimoje, susidedančioje iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus).

Ir tai dar ne viskas. Asmenų, kurie vieni augina vaikus, ir patenka į žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančiųjų tarpą skaičius išaugo iki 37,40 proc. t.y. beveik keturi iš dešimties vieni auginantys vaikus Lietuvoje gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos!

Kam dažniausiai po skyrybų lieka vaikai? Taip. Mūsų moterys, vienos auginančios vaikus, gyvena skurde. Įsiklausykite – mamos skursta. MAMOS IR VAKAI SKURSTA.

Kaip ir pensininkai – tarp senatvės pensininkų net 16,2 proc. gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos. Dar 33,4 proc. gyvena žemiau skurdo rizikos ribos.

Įsiklausykime dar kartą – šioje VALSTYBĖJE SKURSTA SENUKAI, MAMOS IR VAIKAI. Ne, tai ne trečiojo pasaulio šalis. Tai ne skurdi Afrikos ar Pietų Amerikos valstybė. Tai Europos Sąjungos valstybė. Tai mūsų valstybė. Tai Lietuva.

Ar kam nors tai rūpi? Ar ši statistika suvirpino kieno nors širdis? Ar imtasi kokių nors veiksmų? Pagal reakcija į Lietuvos statistikos departamento pažertus skaičiukus – ne.

Žiniasklaida perspausdino pranešimą spaudai. Valstybininkai pradėjo rudens sesiją, kurioje džiaugiasi stiprėjančiais ekonominiais rodikliais, augančiu BVP ir pertekliniu biudžetu, kurį jau raiko ateinančių metų reikmėms.

Ar girdėjote apie priemones skurdo mažinimui? Ar auganti ekonomika ir tuo pačiu valstybės pajamos nukreiptos į silpniausias visuomenės grandis? Deja, vertinant Seimo ir Vyriausybės narių veiksmus – skurdo problema Lietuvoje neegzistuoja.

Blogiausia, kad skurstančiųjų nemato ir arčiausiai žmonių esantys t.y. savivaldos tarnautojai ir vietos žmonių rinktieji politikai. Pateiksiu pavyzdį Kaune, kur „Miestas tvarkosi, atsiprašome už laikinus nepatogumus“ jau tampa keiksmažodžiu.

Socialinėms reikmėms pernai Kaune buvo „sutaupyta“ apie 8 mln. eurų. Milijonai, kurių nesugalvota kaip išleisti sprendžiant mamų, vaikų ir senolių skurdo problemas. Spėkite, kur buvo panaudoti šie „sutaupyti“ pinigai? Taip, spėjate greičiausiai teisingai. Beveik 100 proc. gatvių tvarkymui.

Kada mums pradės rūpėti žmogus? Kokios dar statistikos mums reikia, kad pradėtume rūpintis silpniausiais?

Aš siūlau nelaukti. Pradėkime šiandien. Šiandien, kai Kauno savivaldybės kabinetuose jau pradėtas raikyti būsimas miesto biudžeto pyragas. Jeigu valdininkams trūksta fantazijos – padėkime jiems.

Užverskime savivaldybę siūlymais, kur galima išleisti socialinėms reikmėms skirtus pinigus. Užverskime siūlymais, kurie padės sumažinti skurdą Kaune. Siūlymais, kurie padės vienišoms mamos ir tėvams, ligotiems ir neįgaliems, senoliams, skurstantiems ir vargstantiems.

Rašykite man zidrunas.garsva@kaunas.lt ir pažadu, kad Jūsų siūlymai pasieks Kauno miesto tarybos narius ir, tikiuosi, padės jiems teisingai apsispręsti balsuojant dėl miesto reikmių kitiems metams.

Close