Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Istorinių žinių apie LGBT asmenis ir bendruomenę trūkumas – didelis praradimas Lietuvos visuomenei.

Šis žinių vakuumas ne tik padaro nematomą LGBT bendruomenę ir žmones, tačiau ir kuria erdvę homofobijai, bifobijai ir transfobijai rastis: neretai viešojoje erdvėje girdime sakant, kad LGBT asmenys yra Vakarų, apimtų tariamos genderizmo ideologijos, produktas. Taip kuriama įsivaizduojama skirtis: neva LGBT asmenys yra ne mūsų, neva LGBT bendruomenė yra atėjusi iš kažkur kitur, neturinti šaknų Lietuvoje  ir niekaip nesusijusi su Lietuva.

Tai netiesa.

Nors LGBT bendruomenę šimtmečius bandyta išstumti iš viešosios erdvės, bendruomenė ir atskiri individai smerkti ir persekioti (istorinės informacijos apie tai liko nedaug), tačiau gerai žinome, kad, pavyzdžiui, vienas šviesiausių tarpukario žurnalistų – Juozas Keliuotis – buvo homoseksualus.

Ne paslaptis, kad LGBT asmenų būta ir tarp sovietmečio šviesuolių. Tačiau mažai kas atsiskleidė dėl to metu vykdyto persekiojimo: homoseksualūs vyrų santykiai galėjo būti baudžiami įkalinimu, moterims grėsė psichiatrinis „gydymas“. Neturime tikslių skaičių, kiek asmenų nukentėjo nuo šių persekiojimų. Spėjama, kad Lietuvoje tokių asmenų būta mažiau nei kitose Sovietų Sąjungos respublikose. Žinomas ir toks faktas, kad KGB asmens homoseksualumą Lietuvoje naudojo kaip būdą šantažuoti ir verbuoti. Gyvų liudininkų, kurie persekioti KGB ar guldyti į psichiatrijos ligonines, dar turime.

Atgavus nepriklausomybę, 1993 m. Lietuva dekriminalizavo homoseksualius santykius, o stodama į ES, priėmė progresyvius teisės aktus, draudžiančius diskriminaciją.

Per pastaruosius 15 metų būta visko: didelėmis LGBT organizacijų ir pačios bendruomenės pastangomis iš tiesų pradėjome diskutuoti apie LGBT asmenų padėtį, patiriamą diskriminaciją ir būtinybę sureguliuoti santykius tarp tos pačios lyties asmenų bei galimybę keisti lytį to pageidaujantiems translyčiams asmenims. Taip pat reikia pripažinti, kad pasipylė ir homofobiškos, ir transfobiškos atakos, viešas menkinimas.

Vis dėlto tikiu, kad didesnis LGBT bendruomenės istorijos pažinimas, supratimas, kaip ši bendruomenė prisidėjo prie šalies gerovės, t. y. nuo meno iki mokslo sričių, padės mūsų visuomenei įvertinti praeityje vykdytą šios bendruomenės persekiojimą ir atstūmimą bei priimti tinkamus, LGBT bendruomenei taip reikalingus sprendimus.

Susiję straipsniai

Close