Europos Sąjunga - geros kaimynystės ir bendro vystymosi galimybės

Europos Sąjunga – geros kaimynystės ir bendro vystymosi galimybės

Gyvename pasaulyje, kuriame visos valstybės susiję viena su kita ekonominiais, socialiniais ir kultūriniais saitais. Europai išgyvenant saviidentifikacijos ir vertybių krizę, solidarumas ir socialinis teisingumas turėtų būti pagrindiniai socialdemokratų veiklos tikslai ir siekiai.

Europos Sąjunga (ES) siekia darnaus visų šalių narių vystymosi, ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos: visų piliečių gerovės, socialinės atskirties ir diskriminacijos mažinimo, socialinio teisingumo, solidarumo ir saugumo užtikrinimo. Deja, šiandien matome daug grėsmių: didžiųjų valstybių dominavimą, neadekvačius sprendimus migracijos ir kitais klausimais, didėjančius gyvenimo kokybės skirtumus.

Europos Parlamento rinkimai yra galimybė pasirinkti socialiai teisingesnę Europą. Mes, socialdemokratai, privalome siekti socialinės ir ekonominės pažangos, kiekvieno piliečio gerovės. Čia svarbiausia bendrai priimti ES valstybių sprendimai, garantuojantys vienodą gyvenimo kokybę visose ES šalyse, darbo ir asmeninio gyvenimo darną, socialinės apsaugos ir ekonominio modelių suderinamumą.

Būtina mažinti dirbančiųjų skurdą, darbo užmokesčio netolygumus. Turime kovoti už žmogaus teises, spręsti diskriminacijos dėl lyties, socialinės padėties, sveikatos būklės ar amžiaus klausimus, skatinti piliečių įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus, siekti daugiau skaidrumo ir atskaitomybės.

Esame pasiryžę kurti tokią Europą, kuri išlaisvintų žmones iš socialinės padėties sąlygojamų suvaržymų, apsaugotų nuo nevaldomos rinkos jėgų. Labiausiai pažeidžiamos žmonių grupės yra jaunos šeimos su mažamečiais vaikais, vienišos mamos ir tėčiai, moterys ir senjorai. Ypač išskirčiau jaunas moteris: vyraujantis stereotipinis požiūris į moteris, išankstinės nuostatos apie jų vaidmenį visuomenėje lemia tai, kad moterims tenka daugiau pareigų šeimoje ir joms sunkiau nei vyrams konkuruoti darbo rinkoje, daryti karjerą. Eurostato atliko tyrimo „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje – statistinis portretas“ duomenimis,  2017 m. tik apie trečdalis (34 proc.) vadovų ES buvo moterys. Vadovaujamas pareigas užimančių moterų dalis neviršijo 50 proc. nė vienoje ES šalyje: moterų vadovių dalis buvo didžiausia Latvijoje (46 proc.), o mažiausia – Liuksemburge (19 proc.).

Segregacija darbo rinkoje, darbo schemų, kurios  leistų derinti darbą ir šeimą, trūkumas, neapmokamas darbas namuose, slaugos įsipareigojimai lemia tai, kad moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau negu vyrai. Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau negu moterys visose ES šalyse, tik jų darbo užmokesčio atotrūkis skiriasi. Didžiausi darbo užmokesčio skirtumai tarp moterų ir vyrų užfiksuoti Estijoje (25,3 proc.), o mažiausi – Rumunijoje (5,2 proc.).

Tai reiškia, kad Lietuvoje ir visoje Europoje moterys, lyginant su vyrais, dirba beveik du mėnesius nemokamai. Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai lemia ne tik mažesnes moterų pajamas, bet ir mažesnes pensijas. Moterų pensijos ES yra vidutiniškai 34 proc. mažesnės nei vyrų. Visa tai ypač skaudžiai atsiliepia vienišoms mamoms, auginančioms vaikus.

Socialdemokratai siekia sukurti tokią ES lyčių lygybės strategiją ir priemonių planą, kurie leistų įveikti dabar vyraujančią nelygybę ir neteisybę. Mūsų visų tikslas vienas – ieškoti būdų, kaip didinti moterų ekonominę galią, padėti joms suderinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą.

Europos Parlamento rinkimai yra puiki galimybė pasirinkti socialiai teisingesnę Europą.

Orinta Leiputė

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė, kandidatė į Europos Parlamentą

Susiję straipsniai

Close