Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius, socialdemokratas, Kauno miesto Tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas


Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija – visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os – būtinybė.

Žinoma, didžioji 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę psichologai, ėmė kraipyti galvomis, esą, pats vaikas tikrai neturi susiformavusios pasaulėžiūros, tad, ką jau kalbėti apie politines pažiūras. Anot medikų, įgavę teisę balsuoti 16-mečiai bus veikiami tėvų, tetų, draugų, mokytojų ar tuo metu jiems svarbių autoritetų. Darytose apklausose ir patys paaugliai neslepia, jog dažnus jų pasirinkimus lemia vyresniųjų autoritetų patarimai.

Politologai, gi, visiškai priešingos nuomonės. Jų manymu tai didelė galimybė politinėms partijoms ,,užsiauginti” savo rinkėją, paaiškinti kuo skiriasi politinės kryptis. O politikai plačiąja prasme tai būtų milžiniškas virsmas ir kalbos apie tai, jog jaunoji karta pakeis sustabarėjusį Lietuvos politinį aparatą, taps realiomis – partijos augins žmones, kurie visiškai naujai suvokia pasaulį ir bus įgalūs pakeisti dabartinius politikus.

Daug kritikos sulaukiantis įstatymo pakeitimas nėra Lietuvoje, kaip girdėjau vadinant ,,laisvų pažiūrų” politikų, kilusi mintis. Pažiūrėkime, Austrijoje jau visą dešimtmetį galima balsuoti vos sulaukus 16-os. Kroatijoje ir Slovėnijoje gali balsuoti tie 16-mečiai, kurie dirba, o Vengrijoje – susituokę. Logiška – jei dirbi ir moki mokesčius, kodėl neturėtum turėti visų piliečiui priklausančių teisių? Net tokios konservatyvios ir senas tradicijas puoselėjančios valstybės kaip Vokietija, Šveicarija ar Jungtinė karalystė yra sudariusios sąlygas kai kuriuose šalies regionuose balsuoti nuo 16 metų. Mūsų nuolat besivejama ,,sesė” Estija dar 2015-aisiais patvirtino Konstitucijos pakeitimą, kuris leidžia savivaldos rinkimuose balsuoti sulaukus 16 metų. Panašūs pakeitimai išėjo į gerą – Austrijoje sumažinus balsavimo amžiaus cenzą, jaunuolių susidomėjimas politika, padidino rinkimų aktyvumą ir išaugo, bene, dukart. Daryti tyrimai, netgi, atskleidžia, jog tiek Austrijoje, tiek Vokietijoje jaunuoliai balsuoja daug aktyviau nei vyresnio amžiaus rinkėjai.

Turėčiau pabrėžti, kad skeptikai visiškai negalvoja apie regionus. Dažnas išvyksta studijuoti ar gyventi į didmiesčius nė karto taip ir neprabalsavęs savo gimtinėje, o taip regioninė politika ir miršta. Leidus balsuoti nuo 16 metų, savivaldos rinkimuose dalyvaujantys politikai, taptų atsakingesni ir atsižvelgtų į jaunimo nuomonę. O ir pačios partijos būtų priverstos atsisukti į jaunimą. Juk dabar dažna rinkiminė programa nukreipta į vyresnius žmones, nes jie daugiausia ir eina į rinkimus. Jei programos būtų orientuotos ir į jaunimą, kuriam ypač aktuali darbo rinka, studijos, gyvenimo kūrimas Lietuvoje, esu tikras, emigracija sumažėtų ženkliai.

Negaliu ginčytis, amžius brandos nenusako, išprusimo, dažniausiai, deja, taip pat, tad visiems pykstantiems, jog ,,duodame pernelyg daug laisvės vaikams”, norėčiau pateikti du pasiūlymus: ką manytumėte jei balsuoti nuo 16-os būtų leista tiems, kurie patys pareikštų norą, išreikšti savo politinę valią? O jei jauniesiems rinkėjams būtų pateikiami testai, tikrinantys politinį išprusimą ir brandą? Neišlaikei testo, nepareiškei noro balsuoti – nesi įtraukiamas į galinčiųjų balsuoti sąrašus. Teste – pateikiami elementarūs klausimai kaip, antai: kuo skiriasi politinė kairė nuo dešinės; kas įstatymus leidžia, o kas – vykdo, kokios būna valstybės valdymo formos ar, kad ir kaip paprastai atrodytų – kas yra šalies Prezidentas. Taip pavyktų atrinkti suaugusius ir tik norinčius būti tokiais.

Dar vienas dalykas: mokyklose privalomos pilietinio ugdymo pamokos, kurios, pripažinkime, retai kada būna įdomios. Jaunimas nesijaučia esąs valstybės dalimi, nes, realiai, išgirsta tik ,,sausą teoriją”, kurią praktiškai įgyvendinti galės tik sulaukę pilnametystės. Galbūt, galimybės balsuoti nuo 16 metų suteikimas, būtų puiki paskata atsakingai ir įdomiai rengti pilietiškumo pamokas? Dabartiniai moksleiviai, jei neskiria tam papildomo laiko, vargiai supranta mūsų šalies politinę sistemą. Manau, kad stipriai politiškai orientuotos pamokos, kuriose vyktų diskusijos su politikais, diplomatais, pareigūnais – duotų be galo daug naudos ir įtikintų visuomenę, jog šešiolikmetis – gali atsakingai rinkti valstybės valdžią.

Pasikartosiu, jog politinėms partijoms elektorato amžiaus cenzo sumažinimas būtų didelis laimikis. Tik pamanykit, jos galėtų organizuoti renginius, pasakoti apie savo veiklą, kurti simuliatorius. Mokyti ir mokytis. Neslėpkime, jaunuoliams tai atvertų didžiules galimybes. Sakote, jie nebūtų objektyvūs ir būtų ,,spaudžiami” regioninės politikos ,,stabų”? Bet juk tada ir galėtų būti taikomas mano siūlytas testas. Jame turėtum nutuokti apie politiką bendrąja prasme, o ne tik apie smagius pasibuvimus, kuriuose buvai su vietą valdančia partija.

Branda, labai filosofinis dalykas. Dažnai jaunuoliams neleidžiame dalykų, kurių draudimų patys negalime paaiškinti. Pasauliui tampant vientisu, informacija apie rūpimus dalykus, pasiekiama ranka, tad nenustebkime jei kai kurie paaugliai jau žino daugiau už mus. Žinoma, suaugusiųjų patirties niekas nepakeis. Būtent ji ir padės mums išmokyti jaunuolius tas žinias pritaikyti.

Close