G. Bielskus. Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?

G. Bielskus. Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?

Neseniai patvirtintas 2018 m. Kauno miesto biudžetas. Panagrinėkime, kiek jis subalansuotas vertinant per kauniečių ir jų gerovės prizmę. Mokyklos ir darželiai Tradiciškai švietimui tenka didžiausia biudžeto dalis – beveik pusė (46 proc.), arba 143,7 mln. eurų. Tai atlyginimai mokytojams, ugdymo personalui, mokinio krepšeliai. Nemaža dalis šių lėšų skiriama infrastruktūros projektams. Graži aplinka svarbu, bet ji mažai ko verta, jei žmogus negali ja džiaugtis. Žvilgtelėkime į ugdymo organizacijų bendruomenę: vaikus, tėvus ir pedagogus. Vaikų darželiai. Šiuo metu trūksta 30–40 auklėtojų. Šiame sektoriuje ypač jaučiama emigracija. Tam įtakos turi itin žemi atlyginimai ir didžiulė atsakomybė. Mūsų siūlymas –  perkvalifikuoti mokytojus, kurie turi nepakankamą krūvį, dalis skursta. Paskaičiavome, tam reikėtų apie 40 tūkst. eurų. Lėšas galima paimti perskirstant ...

Šimtmečio trispalvė Kaune

Šimtmečio trispalvė Kaune

Vasario 16-ąją, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį, šios istorinės dienos minėjimas Kaune prasidėjo šimtų žmonių eisena Laisvės alėjoje su 100 metrų ilgio trispalve, simbolizuojančia 100-ą metų nuo to momento, kai buvo padėtas modernios Lietuvos valstybės pagrindas. Nemenko iššūkio – pasiūti 100 metrų vėliavą – ėmėsi kaunietė Jūratė Vasiliauskienė. Moteris ją siuvo buitine siuvimo mašina savo namuose. Dėl šios ypatingos misijos visuomenininkė aukojo savo atostogas. Per parą prie siuvimo mašinos Jūratei tekdavo praleisti po 8 ir daugiau valandų. „Žmonės kelia trispalvę, o aš ją siuvu, – šypsojosi prieš keletą dienų prie šio atsakingo darbo vis dar plušėjusi Jūratė. – Pareiga, atsakomybė, sąžinė – tai žodžiai, kurie man įrašyti trispalvėje.“ Šiai vėliavai iš viso buvo sunaudota 300 m ilgio ir 4,5 m pločio medžiagos. Akcijos sumanytojai ir organizatoriai – ...

Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Ar Kaune yra vietos kairiųjų ideologijai?

Istoriškai susiklostė, kad Kaunas laikomas lietuvybės ir tautiškumo bastionu. Tikriausiai jis toks liks ir ateityje. Kelis dešimtmečius po nepriklausomybės atgavimo kauniečiai jautė poreikį apsaugoti šias vertybes ir jų gynybą patikėdavo dešiniesiems, kurie asocijavosi su Sąjūdžiu. Karas baigėsi. Atėjo laikas kurti gerovės valstybę. Socialinės gerovės visiems valstybę, saugią, solidarią ir laimingą visuomenę. Didžiausia visuomenės vertybe mes, socialdemokratai, laikome žmogų – jo laisvę, saugumą, gyvenimo kokybę, sveikatą ir išsilavinimą. Šiandien Kaune matome daug teigiamų pokyčių. Po ilgo laiko miestas pradėjo investuoti į gatves ir parkus. Ūkiškai tvarkosi su miestiečių pinigais. Tarptautinio lygio architektai braižo mokslo, koncertų sales. Dygsta biurų pastatai ir po truputį nyksta vaiduokliai. Auga užsienio investicijos. Komerciniai projektai reikal ...

Gerumo niekada nebūna per daug

Gerumo niekada nebūna per daug

Mielieji, nuoširdžiai dėkoju viesiems LSDP Kauno skyriaus bičiuliams, parodžiusiems gerą valią ir prisidėjusiems prie LSDMS Kauno klubo inicijuojamos akcijos “Gerumo niekada nebūna per daug”, skirtos Vilijampolės socialinės globos namų ugdytiniams. Elena Naumovienė, Adolfina Mockienė, Kristina Sapatkovaitė, Vita Smalskytė, Orinta Leiputė, Neringa Zdanavičienė, Dangerutė Labutienė, Beata Labutytė, Vaiva Mieliauskienė, Eglė Kanikovienė, Giedrius Bielskus, Židrūnas Garšva, Aurelija Lankelienė dovanojo vaikams tai, kas svarbiausia - savo laiką ir dėmesį. Jūsų dovanos suteikė daug džiaugsmo negalią turintiems vaikams ir jaunuoliams. Graži bičiulių komanda bendravo su įstaigos vadove, ugdytiniais, kurie prie arbatos puodelio jautėsi ypač svarbūs. Toks susitikimas jautriai palietė kiekvieną ir įrodė kiek nedaug reikia, kad kitą padarytum laimingu. Nuoširdžiai tikiu, ka ...

Tikėjimo, ramybės ir saugumo angelai 2017

Tikėjimo, ramybės ir saugumo angelai 2017

LSDP Kauno miesto skyriaus Kalėdinė akcija "Tikėjimo, ramybės ir saugumo angelai 2017", "skris" pas žmones, kurie gražiausias metų šventes priversti sutikti ligoninėje. Tikime, kad mūsų pačių pagaminti ir Kauno Jurgio Matulaičio parapijos klebono Dainiaus Lukonaičio palaiminti angelai, padės bent akimirkai pamiršti rūpesčius ir leis pasijusti reikalingais. ...

Socialdemokratai siūlo pataisas Išmokų vaikams įstatymui: tėvai nebūtų verčiami prašytojais

Socialdemokratai siūlo pataisas Išmokų vaikams įstatymui: tėvai nebūtų verčiami prašytojais

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo narė Dovilė Šakalienė registravo pasiūlymą Išmokų vaikams įstatymui, kuriuo siekiama, kad planuojami „vaiko pinigai“ gyventojus pasiektų lengviau, be papildomų biurokratinių kliūčių. Kaip žinoma, valdančioji mažuma planuoja atsisakyti papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (PNPD) už vaikus, kuriuo pasinaudoja dirbantys tėvai, ir skirti universalius apie 30,02 eurų dydžio „vaiko pinigus“. Tačiau „vaiko pinigų“ mokėjimas apsunkinamas: jie bus skiriami tik tiems, kas paprašys, besikreipiantieji asmenys turi pareigą sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams tikrinti jų gyvenimo sąlygas. Socialdemokratų frakcijos narė D. Šakalienė siūlo, kad „vaiko pinigus“ savivaldybių administracijos paskirtų savo iniciatyva, remiantis gyventojų registro duomenimis, išskyrus atvejus, kai asmuo nori gauti išmoką ne pagal de ...

O. Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

O. Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ...

Close