O. Leiputė. Dar viena Švietimo ir mokslo ministerijos „reforma“ – paknopstom, paskutinę minutę, vėluojant

O. Leiputė. Dar viena Švietimo ir mokslo ministerijos „reforma“ – paknopstom, paskutinę minutę, vėluojant

Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja Švietimo ir mokslo ministerija gegužės gale, viduryje finansinių metų, buvo paskelbusi mokyklų, norinčių vykdyti visos dienos užimtumo programą, atranką. Deklaravo, kad tai bus finansuojama savivaldybės ir valstybės lėšomis. Mokyklų bendruomenės, įvertindamos didžiulį tėvų norą ir poreikį organizuoti vaikams popamokinį užimtumą, rengė paraiškas. Lietuvoje keturiasdešimt mokyklų, o Kaune - devynios bendrojo ugdymo mokyklos, veiks visos dienos principu pagal minėtą ministerijos rengtą atranką. Mokyklos pasirinko, kokiu modeliu dirbs – ar tai bus skirta tik pirmokams, ar pradinukams, ar ir vyresniems mokiniams. Kas gi yra visos dienos mokykla? O gi mokymo proceso organizavimo būdas, sudarant sąlygas organizuoti saugų užimtumą ir ugdymą vaikui visą dieną, kurio požymiai: ilgesnis nei įprastai praleistas mokykloje laik ...

V. Spaičys. Pagalba žmogui, kuri neturi būti privatizuota ir „krepšelizuota

V. Spaičys. Pagalba žmogui, kuri neturi būti privatizuota ir „krepšelizuota

Virginijus Spaičys, LSDP Kauno miesto skyriaus Šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie tai, kaip švietimo sferoje iki šiol dalinti „krepšeliai“. Iš savo varpinės norėtųsi pasakyti – gerai, kad „krepšelių“ mada dar nepasiekė mūsų šalies socialinės apsaugos. Žmogui Lietuvoje turi būtų užtikrinta ir kokybiška, ir prieinama socialinė apsauga. Bet už žodžių „socialinė apsauga“ iš tikrųjų stovi  žmonės. Tie žmonės – tai tūkstančiai mūsų rajonų, miesto, visos Lietuvos gyventojų, kuriems reikalinga pagalba. Tai ne tik tie ir tos, kuriems teikiama apsauga. Žmonės, kurie patys teikia apsaugą. Ir jiems reikalingas orus, etatinis atlyginimas. Pastaraisiais metais, dirbdamas socialinėje, pagalbos kenčiantiems nuo alkoholizmo sferoje įsitikinau, kiek svarbūs socialinėje apsaugoje yra kadrai. Nuo tokios (dažnai nuvertina ...

Ž. Garšva. Mažiau „darbo sekmadienių“ – daugiau laiko šeimai

Ž. Garšva. Mažiau „darbo sekmadienių“ – daugiau laiko šeimai

Židrūnas Garšva, socialdemokratas, Kauno miesto tarybos narys, Miesto ūkio ir paslaugų komitero narys Kaimyninė Lenkija žygdarbiams dėl prekybos centrų darbo laiko ribojimo įkvėpė ir Lietuvos Seimo narius. Nuo šių metų kovo mėnesio, Lenkijos prekybos centrai gali dirbti tik du sekmadienius per mėnesį. Mūsų kaimynė nusiteikusi ryžtingai ir palaipsniui „darbo sekmadienių“ skaičius bus mažinamas: nuo 2019-ųjų darbas bus galimas tik vieną sekmadienį per mėnesį, o nuo 2020-ųjų – darbas sekmadieniais bus uždraustas. Kitas pavyzdys – Vokietija, kur taikomi vieni griežčiausių darbo laiko apribojimų Europoje. Čia prekybos centrai sekmadieniais nedirba nuo 1956-ųjų. Prieš daugiau nei dešimtmetį Vokietijos Federalinė valdžia leido kiekvienai iš 16 žemių savarankiškai apsispręsti dėl prekybos centrų darbo laiko. Tačiau nei viena nesiryžo leisti neribotos prekybos sekmadie ...

G. Bielskus. Jeigu švarkas kainuoja 55 eurus, kiek lieka kuprinei?

G. Bielskus. Jeigu švarkas kainuoja 55 eurus, kiek lieka kuprinei?

Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas Mokiniams iš mažesnes pajamas gaunančių šeimų skiriama 57 eurų parama mokinio reikmėms įsigyti. Šią paramą gali gauti tie, kurie iki spalio  5 dienos pateiks visus dokumentus, įrodančius, jog vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 183 eurai. Dar jūsų vaikai galės mokykloje valgyti nemokamai. Panagrinėkime, ką ši parama išties reiškia. Ar keliasdešimt eurų ir nemokamas kotletas išsprendžia visas problemas. Neseniai paskelbtoje mūsų švietimo sistemos audito ataskaitoje pabrėžiama, kad vaikai iš nepalankios ekonominės, socialinės, kultūrinės aplinkos turi daug prastesnius rezultatus nei mokiniai iš palankesnės ekonominės aplinkos. Jeigu skaičiuotume tik eurus. Logiška. Mat vaikai, kuriems skiriama 57 eurų parama gali nusipirkti tik mokyklinį švarką. Pats žinau, kiek jis ka ...

Ąžuolyno meškučių vargai

Ąžuolyno meškučių vargai

Gaiva Pundytė, LSDP Kauno miesto skyriaus Gyvūnų gerovės komiteto pirmininkė VšĮ „Ažuolyno meškučiai" ir vadovas Nikolajus Zobovas vis šmėsčioja žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tai raginimai boikotuoti šio cirko pasirodymus. Didžiulio atgarsio ir pasipiktinimų bangos susilaukė prieš mėnesį per Lietuvą nuvilnijusi nustekentos meškutės nuotrauka pasirodymo metu Klaipėdoje. Po kelių dienų praskriejo žinia apie mirusią, vos šešių mėnesių, šio cirko artistę. O štai paskutinysis raginimas iš Jonavos praėjusią savaitę, kur buvo pastabėta „Ažuolyno meškučių" cirko palapinė: "PATAUPYKIT PINIGĖLIUS kitokioms pramogoms ir NEŠVAISTYKIT savo LAIKO ten, kur tvyro skausmas ir išnaudojimas". Šiandien pastebėjau šio cirko palapines Kaune ir  prisiminiau laikus, kai „Ažuolyno meškučiai“ buvo įsikūrę mūsų mieste.  Tuomet šios įstaigos dalininke daug me ...

Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius. N16

Darius Razmislevičius, socialdemokratas, Kauno miesto Tarybos narys, Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Kokio amžiaus žmogus yra tikrai suaugęs ir atsakingas už savo veiksmus? Nejau, vos sukakus 18-ai metų, jis automatiškai tampa pilnaverčiu suaugusiuoju? Tokie ir panašūs klausimai paskutiniu metu itin dažnai užduodami diskusijose ar verta mažinti balsavimo amžiaus cenzą iki 16 metų. Vieni piktinasi, jog 16-os sulaukęs paauglys esąs dar visiškas vaikas ir visi reikalavimai jam – pareigingai lankyti pamokas, kiti, gi, anaiptol, teigia, kad emancipacija – visiškai nuo amžiaus nepriklausantis dalykas, todėl įgyti balsavimo teisę sulaukus 16-os – būtinybė. Žinoma, didžioji 16-mečių gyvena su tėvais, lanko mokyklą, turi draugų ratą ir apie gyvenimo iššūkius dar tik nutuokia. Jau prieš kelerius metus apie rinkėjo amžiaus cenzo mažinimą, išgirdę p ...

G. Bielskus. Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje

G. Bielskus. Rūkymas balkonuose – lyg smurtas šeimoje

Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas Rūkantys balkonuose... na išties, kiek galima?! Gyvenantys daugiabučiuose mane supras. Ryte keliesi su tuo nepakeliamu kvapu, vakare taip pat esi priverstas kartu „sutraukti" paskutinę cigaretę.  Langus pas vaikus stengiamės laikyti uždarytus, bet... kai tokie karščiai, tai išties ne sprendimas. Seimas jau du kartus nesėkmingai bandė uždrausti rūkymą balkonuose. Argumentai? Juokingi. Vienas jų – kišimasis į žmogaus privačią erdvę. Na palaukite! Kur baigiasi ta privati erdvė, jeigu dūmas kyla iki mano vaikų miegamojo? Ginama teisė ir laisvė rinktis, kažkieno privatus balkonas, bet ar apgintas mano šeimos pasirinkimas nerūkyti? Demokratija tai ne tik laisvės, bet ir atsakomybė. Pasižiūrėkime į skaičius. Pasaulyje nuo rūkymo kasmet miršta apie 6 mln. žmonių, tame tarpe apie 600 tūkst. žmonių dėl pasy ...

Close