Lyčių lygybė – toli nuo realybės?

Lyčių lygybė – toli nuo realybės?

Orinta Leiputė Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė, LSDP pirmininko pavaduotoja Laisvė, lygios galimybės, socialinis teisingumas bei solidarumas – socialdemokračių moterų politinės veiklos vertybinės gairės. Lyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų, pensijų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, menkesnis moterų dalyvavimas, priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra akcentuojamos Europos Sąjungoje;  strategijoje „Europa 2020” lyčių lygybė įvardijama kaip vienas iš būtinų veiksnių, siekiant užtikrinti vieno iš trijų svarbiausių strategijos prioritetų – integracinio augi ...

G. Bielskus. Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?

G. Bielskus. Kauniečių poreikiai: kiek reikia milijonų?

Neseniai patvirtintas 2018 m. Kauno miesto biudžetas. Panagrinėkime, kiek jis subalansuotas vertinant per kauniečių ir jų gerovės prizmę. Mokyklos ir darželiai Tradiciškai švietimui tenka didžiausia biudžeto dalis – beveik pusė (46 proc.), arba 143,7 mln. eurų. Tai atlyginimai mokytojams, ugdymo personalui, mokinio krepšeliai. Nemaža dalis šių lėšų skiriama infrastruktūros projektams. Graži aplinka svarbu, bet ji mažai ko verta, jei žmogus negali ja džiaugtis. Žvilgtelėkime į ugdymo organizacijų bendruomenę: vaikus, tėvus ir pedagogus. Vaikų darželiai. Šiuo metu trūksta 30–40 auklėtojų. Šiame sektoriuje ypač jaučiama emigracija. Tam įtakos turi itin žemi atlyginimai ir didžiulė atsakomybė. Mūsų siūlymas –  perkvalifikuoti mokytojus, kurie turi nepakankamą krūvį, dalis skursta. Paskaičiavome, tam reikėtų apie 40 tūkst. eurų. Lėšas galima paimti perskirstant ...

Darius Razmislevičius. Socialdemokratija – populiariausia politinė kryptis. Misija įmanoma?

Darius Razmislevičius. Socialdemokratija – populiariausia politinė kryptis. Misija įmanoma?

Kaip manote, ar daug Lietuvos piliečių žino, kas išties yra socialdemokratija ir socialdemokratų partija? Štai, pavyzdžiui, partija skaičiuoja jau 120 gyvavimo metus, o pati idėja remiasi trimis pamatinėmis vertybėmis: laisvės, lygybės ir solidarumo. Lygybė, beje, yra didžiausia siekiamybė darbo santykiuose, ji labai svarbi, kai kalbame apie lytiškumą. Socialinės apklausos aiškiai parodo, kad mūsų, socialdemokratų, elektoratas – vyresni, pusę amžiaus perkopę žmonės. Žinoma, tai didelė vertybė, nes šie žmonės už partiją balsuoja metai iš metų, yra jai lojalūs ir tiki jos ateitimi. Klausimas – kiek iš balsuojančiųjų tikrai žino socialdemokartijos ideologiją ir gali ją paaiškinti savo palikuonims? Štai, pavyzdžiui, Vokietijoje susiformavusi fenomenali situacija, kai vaikai balsuoja taip, kaip balsuoja tėvai, o tėvai – taip, kaip seneliai, nes tiki, kad jei elgsis vy ...

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Stumtelėjo. Stuktelėjo. Grybštelėjo. Vožtelėjo. Spustelėjo. Tokiais lengvais, situaciją švelninančiais žodžiais dažnai pridengiamas smurtas prieš moteris. Fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis. Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko? Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas. ...

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar ...

Close