Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Rasa Budbergytė. Algų neteisybė: kai vienų laimė auga, kiti – palikti už borto

Lietuvoje tebesitęsia ekonomikos augimas, daugėja žmonių besijaučiančių laimingais, sėkmingai susitvarkiusių karjeros ir asmeninį gyvenimą, tačiau šiame fone dar skaudžiau akis bado „paliktųjų už borto“ situacija. Nemaža dalis mūsų gyventojų jaučia didelį apmaudą ir neteisybę, kai, gaudami per praūžusią krizę nušienautas algeles, bando sudurti galą su galu, nors gyvenimas per dešimtmetį toli nušuoliavo į priekį ir kainos gerokai išaugo, o didmiesčių „auksinis“ jaunimas nuolat žurnalų puslapiuose ar gyvenimo būdo laidose pasakoja apie įgyvendintas svajones. Vilnius ir likusi Lietuva Europos Komisija ir Europos Centrinis Bankas jau kuris laikas kviečia dirbantiesiems kelti algas, siekiant padidinti vartojimą ir paskatinti ekonomikos augimą. Deja, tik trijose ES šalyse, – Bulgarijoje, Lenkijoje ir Vokietijoje, – algų augimas 2010-2017 m. buvo didesnis nei 2000-200 ...

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Vytenis Andriukaitis prakalbo apie sumaištį Londone

Per paskutines dvi dienas Jungtinėje Karalystėje įvyko du svarbūs balsavimai: užvakar dėl premjerės Theresos May pasiekto susitarimo su Europos Sąjunga, kuris nebuvo priimtas (ES), o vakar premjerė trapia persvara laimėjo balsavimą dėl nepasitikėjimo vyriausybe taip išvengdama dar didesnės krizės. „Didžiausia bėda ta, kad britai katastrofiškai susiskaldę. O susiskaldę dėl įvairių motyvų, kurių dauguma yra emocinio, o ne racionalaus pobūdžio. Regis parlamentarai labai paviršutiniškai suvokia per 40 metų susiklosčiusius teisinius, praktinius, ūkinius, finansinius ir gamybinius klausimus“, - vakar „Lietuvos rytui“ komentavo eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. Didėjant nežiniai dėl „Brexit“ baigties vis dažniau imama kalbėti apie įvairius galimus baigties scenarijus: išstojimą be sutarties, išstojimo termino pratęsimą ar net antrąjį referendumą. Anot eurokomisaro, ...

A. Rabačius. Pareigos jausmas arba kodėl reikia rūpintis senoliais?

A. Rabačius. Pareigos jausmas arba kodėl reikia rūpintis senoliais?

Aurimas Rabačius, socialdemokratas Kiekvienas, reikalui esant, skuba “išrėkti” savo teises. Tai ypač galioja jaunimui. 38 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis teigia: "Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti." Tas pats straipsnis, savo paskutinėje dalyje teigia: “Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.” Būdamas doras pilietis mąstau, kaip galiu šiuos principus įgyvendinti. Įvedus “Google” paieškoje žiniatinklyje “senelių namai Kaunas” iškart pamatau kelioliką variantų. Pradedu domėtis. Net ir pigiausi variantai beveik dvigubai viršyja SODROS oficialiai pateikiamą vidutinę senatvės pensiją. Yra dvigubai ir trigubai brangesnių. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių vidutinis pensinis amžius yra 65 metai arba didinamas iki to ar d ...

Darius Razmislevičius. Politinė prognozė 2019-iesiems: bus ne treji, bet ketveri rinkimai

Darius Razmislevičius. Politinė prognozė 2019-iesiems: bus ne treji, bet ketveri rinkimai

Kaip gi kalėdinis periodas be burtų, prognozių ir ateities spėjimų – raganos ir pranašai rimtai galvom kinkuoja. Horoskopų sudarytojai pluša degindami elektrą per naktis. Net namuose nerimsta moteriškės: vis suka popieriukus ir kiša po pagalve, ar lekia jos rūsin kikendamos po malką pasigriebusios... Neatsispyriau tai pagundai ir aš. Užsimaniau pažvelgti į kitus, politinius, metus. Tad ko gi laukti mums? Sumečiau ir aš „popieriukus“ su pasakojimais apie šiuos metus ir priimtus „valstiečių“ sprendimus į stebuklingą stiklo gaubtą... O dangau! Iškrito neramumai, visuotiniai streikai ir ką gi dar ten pamačiau – o taip. Turėsime Naujaisiais, kiaulės metais, net ketverius rinkimus, tarp jų ir Seimo. Kaip gi taip? Ir ką gi ten mečiau, kad ateities prognozės tokios kiauliškai „valstiečiams“ nepalankios? Pasižiūrėkime. Reformos. Stiprus žodis, kuris šiais metais skambėj ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė.  Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“,  – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje.   Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie ...

Close