Orinta Leiputė. Ugdymo organizavimo grimasos šalies įstaigose

Orinta Leiputė. Ugdymo organizavimo grimasos šalies įstaigose

Gegužės 18 d. duris atvers ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tai reiškia, kad ugdymas bus organizuojamas ne tik nuotoliniu būdu, bet vyks ir kontaktinės pamokos, todėl kyla klausimas, kaip tai ketinama daryti? Nėra paslaptis, kad didžiąją dalį auklėtojų, auklėtojų padėjėjų ar net įstaigų vadovų sudaro vyresnio amžiaus žmonės, o jiems eiti į darbą negalima, jei priklauso rizikos grupei. Kaip organizuoti darbo procesą? Vadovas dirbs nuotoliniu būdu, o auklėtojų padėjėjų bus viena kita. Tikėtina, kad šis sprendimas gerokai praretins galinčių dirbti gretas, nekalbant apie tai, kaip tie žmonės jausis. Akivaizdi diskriminacija dėl amžiaus. O ir jaunesni darbuotojai tikrai nespės visi pasitikrinti iki atnaujinamo darbo pradžios, nes vien per gegužės 12 dieną Karštosios Koronos linijos savanoriai sulaukė 16000, t.y. rekordinio skaičiaus, norinčių pasitikrinti asmenų skambučių ...

Birutė Vėsaitė: Skūpus moka du kartus

Birutė Vėsaitė: Skūpus moka du kartus

Tie, kurie garsiai rėkė, kad kuo mažiau valstybės  yra valstybėje – tuo geriau, pasirodė neteisūs, susidūrus su „Koronokrize“. Jie klaidingai suvokė valstybės paskirtį ir galimybes. Nesu šios Vyriausybės gerbėja, tačiau jos elgesys ir priemonės, tramdant virusą-žudiką, vertos pagyrimo. Išskyrus epizodus, aprūpinant medikus, socialinius darbuotojus ir kitus, priešakinių linijų herojus, apsaugos priemonėmis ir testavimu. Pandemija parodė, kokia trapi mūsų visuomenė, ekonomika ir demokratija gali būti. Nuotolinis darbas nėra galimybė daugeliui darbuotojų. Apie tai byloja nedarbas, išaugęs nuo karantino pradžios iki 11,3 %, 17,7 tūkstančių įmonių, esančių prastovose. Siekiant išvengti ekonomikos griūties, valstybės parama buvo laukiama, tačiau ar savalaikė ir pakankama? Pažvelkime, kaip pandemijos akivaizdoje elgėsi kitos ES narės. Europos Profesinių Sąjungų Konfe ...

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Gintautas Paluckas. Kaip padėti verslui ir sukurti tūkstančius darbo vietų? Veiksmų planas

Kodėl verslas skaičiuoja pinigus, įkritusius į kasą, o ne pirkėjus, pasidairiusius parduotuvėje? Todėl, kad verslo tikslas yra parduoti ir uždirbti. Smagu, kai po parduotuvę žmonės vaikšto, bet jei neperka... Šiuo atveju iš Vyriausybės tikiuosi lygiai tokio paties požiūrio: kol euras neatsidūrė žmogaus/įmonės sąskaitoje, tol „5 mlrd. eurų programos“ rezultato nėra. Taigi, „5 milijardų programos“ sėkmę matuosiu sukurtomis/išsaugotomis darbo vietomis ir išdalintais eurais, o ne pateiktomis paraiškomis. Vyriausybė pasiūlė įmantrių paskolų/garantijų schemų, bet tik didiesiems ir bankams. Tikiuosi, kad jos veiks. Tačiau akivaizdu, kad Vyriausybė absoliučiai nesiorientuoja smulkaus verslo veiklos situacijoje. Nesiorientuoja, todėl kelia per daug biurokratinių reikalavimų ir barjerų paramai gauti. Vokietija, pavyzdžiui, nuėjo kitu keliu. Smulkiajam verslui sąlyginia ...

Eglė Daiva Kanikovienė: Gyvenk su gamta, būki sveikas

Eglė Daiva Kanikovienė: Gyvenk su gamta, būki sveikas

Šiuo laikotarpiu natūraliai padidėjęs susirūpinimas sveikata, imuniteto stiprinimu, todėl kartu su žinoma žolininke, bičiule Judita Kasčiuškevičiūte norime pasidalinti praktiniais patarimais kaip sau ir savo artimiesiems galime padėti. Visi žinome, kad imunitetą stiprina citrina, turinti daug vitamino C, ežiuolė, česnakas. Supjaustome česnako skiltelę plonais griežinėliais, tabletės dydžio ir rytais, 30 minučių prieš valgį, po vieną griežinėlį, nekramtę praryjame užsigerdami stikline šilto vandens. Labai tinka bičių pikis (propolis), jis turi antibakterinių, antivirusinių savybių, stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja regeneracines organizmo funkcijas. Stiprina antibiotikų poveikį, taigi galima vartoti su jais. Pikis, kitaip nei antibiotikai, nesunaikina žarnyno gerųjų bakterijų. Bičių pikio aliejus palengvina kvėpavimo takų problemų sukeltus simptomus, esant ...

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Vilija Blinkevičiūtė. Europa laiko svarbiausią – solidarumo – egzaminą

Europos Parlamentas priėmė svarbių sprendimų koronaviruso sukeltai krizei ir pasekmėms švelninti. Europos Parlamento socialdemokratų grupė pateikė 25 pasiūlymus dėl neatidėliotinų, vidutinės trukmės ir ilgalaikių veiksmų. Vis dėlto, prieš informuodama apie priimtus sprendimus ir siūlymus, pasakysiu štai ką. Baikite gąsdinti mūsų senjorus Net vaikai žino, kad COVID-19 pavojingiausias senyvo amžiaus žmonėms. O iš ministro lūpų girdžiu, cituoju: „... nesuvaldyta situacija taps baisia sąžinės našta mūsų kartai (...) Kitos šalys jau svarsto, nuo kokio amžiaus pacientai nebus intubuojami, nes nebus galimybės visiems padėti. Ir čia kalbama ne apie 80 metų amžiaus, bet ir apie 60-65 metų asmenis“. Ir kokią mes žinią siunčiame senjorams? Kai laivas skęs, jums, mieli tėveliai ir seneliai, gelbėjimosi liemenių nebus? Prastas stilius valdyti krizę. Diskriminacija draudži ...

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Linas Jonauskas. Lietuva – On Fire

Kiekvieną pavasarį, vos tik laukus apdžiovina saulė ir šiltas vėjas, šalį užlieja žolės gaisrai. Kasmet išdeginama tūkstančiai hektarų sausos pernykštės žolės. Degindami pernykštę žolę, žmonės mano, jog sudegusios žolės pelenais bus tręšiama dirva, tačiau yra atvirkščiai – gamtai daroma didelė žala. Situacija nesikeičia ir šiemet: ugniagesiai skaičiuoja dešimtis kiekvieną dieną kylančių žolės gaisrų ir kol kas nėra jokių efektyvių priemonių, kurios padėtų suvaldyti padegėjus. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Nors kai kurie ugniagesiai šiuos gaisrus priskiria menkaverčiams gaisrams, tačiau gamtai kasmet padaroma milžiniška žala. Žūva tūkstančiai įvairiausių, nuo liepsnų negalinčių pabėgti gyvūnų. Nebūna tokių metų, kad ugnis iš deginamų laukų nepersimestų į miškus. Užsiliepsnojęs miškas ne tik apsunkina ugnies gesinimą. Žala ...

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

Vytenis Andriukaitis. Koronavirusas: 10 dalykų, kuriuos turi žinoti Lietuva

COVID-19 atvejų statistika beveik 8 milijardams planetos žmonių šios dienos rytui – iš viso 723 594 nustatytų atvejų. Mirė 33 998 žmonės, o pasveikusiųjų – 151 824*. Pandemijos skaičiai valstybėse svyruoja ženkliai: nuo pavienių atvejų – iki bendruomenes apėmusių kylančių užsikrėtimo bangų. Pagal nustatytus atvejus, daugiausia atvejų JAV – 142 735, po to seka Italija (97 689), Kinija (81 470), Ispanija (80 110), Vokietija (62 435). Mirčių skaičius didžiausias Italijoje (10 779), Vokietijoje – 541 mirtys. Statistika sausa, neįtraukianti ir nenustatytų atvejų, kurie leidžia manyti, jog užsikrėtusiųjų yra daugiau pasaulyje nei dabartinis 0,5 mln. žmonių skaičius. Nereikia manyti, kad tai – kažkokia Dievo rykštė, pranašaujanti pasaulio pabaigą. Ir nereikia gąsdintis, kai kasdien skelbiama statistika vien tik apie COVID-19. Ji skelbiama turint tik vienintelį tikslą – ...

Close