Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Vytautas Plečkaitis. Iš partinės mokyklos į didžiąją politiką. Prezidentės palikimas

Vytautas Plečkaitis. Iš partinės mokyklos į didžiąją politiką. Prezidentės palikimas

Dalia Grybauskaitė po dviejų kadencijų, trukusių 10 metų, užbaigė tam tikrą laikotarpį mūsų valstybės politinėje istorijoje. Ji yra paskutinė gimusi ir subrendusi prezidentė sovietinėje Lietuvoje, dariusi sėkmingą karjerą komunistinėje sistemoje,daugiau kaip 10 metų priklausydama komunistų partijai ( SSRS KP). Tai nėra priekaištas, tai tik faktas.  Visi mūsų atkurtos prieš 30 metų nepriklausomos valstybės prezidentai, pradedant A. Brazausku baigiant D. Grybauskaite sovietmečiu buvo KP nariai.Išskyrus Valdą Adamkų, kuris, karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus ir grįžo jau į nepriklausomą Lietuvą. Prezidentas elektas Gitanas Nausėda, nors ir gimęs sovietmečiu, brandžiausius gyvenimo metus vis dėlto praleido jau atkurtoje nepriklausomoje valstybėje. Jis turėtų būti kur kas mažiau paženklintas komunistine našta ir totalitarinio režimo įtvirtintais įgūdžiais, vienaip ...

Pristatome: Stepono Kairio Lietuvos vizija

Pristatome: Stepono Kairio Lietuvos vizija

Nepriklausomybė – „...programa minimum: Savystovi demokratiška respublika...“, kurią jis pamatė dar būdamas rusiškos carinės Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniu. Tai buvo tik ką, 1896 metais, įkurtos „Lietuviškos Social-demokratiškos Partijos Programos“ formulė, kurią Steponui, būnant dar gimnazistu, padėjo atrasti bičiulis Vladas Sirutavičius. Lietuvybė – Utenos-Anykščių krašto ūkininko, šeimoje kalbančio tik lietuviškai, vaiko problema, iškilusi besimokant Palangos rusiškoje progimnazijoje kartu su Lietuvos ir Žemaitijos bajoriukais, kalbančiais tik lenkiškai niekinant „kiauliaganių lietuvių“ kalbą. Lietuvos Valstybė lietuvių kalbos pagrindu – tvirtai suformuluota Šiaulių gimnazijoje ir tvirtinta visą gyvenimą. Socializmas – idėja, išgirsta iš Jono Biliūno, stiprinta Šiauliuose, „Raudonojo grafo“ Vladimiro Zubovo aplinkos žmonių, inžinerinio mąstymo guberni ...

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Istorinių žinių apie LGBT asmenis ir bendruomenę trūkumas – didelis praradimas Lietuvos visuomenei. Šis žinių vakuumas ne tik padaro nematomą LGBT bendruomenę ir žmones, tačiau ir kuria erdvę homofobijai, bifobijai ir transfobijai rastis: neretai viešojoje erdvėje girdime sakant, kad LGBT asmenys yra Vakarų, apimtų tariamos genderizmo ideologijos, produktas. Taip kuriama įsivaizduojama skirtis: neva LGBT asmenys yra ne mūsų, neva LGBT bendruomenė yra atėjusi iš kažkur kitur, neturinti šaknų Lietuvoje  ir niekaip nesusijusi su Lietuva. Tai netiesa. Nors LGBT bendruomenę šimtmečius bandyta išstumti iš viešosios erdvės, bendruomenė ir atskiri individai smerkti ir persekioti (istorinės informacijos apie tai liko nedaug), tačiau gerai žinome, kad, pavyzdžiui, vienas šviesiausių tarpukario žurnalistų – Juozas Keliuotis – buvo homoseksualus. Ne paslaptis, kad L ...

Arkadijus Vinokuras. LSDP, „centro kairioji“ koalicija ir moralusis i.p. G. Nausėda

Arkadijus Vinokuras. LSDP, „centro kairioji“ koalicija ir moralusis i.p. G. Nausėda

Šiandien visai atvirai prieš visuomenės akis vyksta paskutinis „centro kairiosios  koalicijos“ pasispardymas. Ant kortos pastatyti principingumas ir civilizuota politinė kultūra, apie kurią tiek daug kalbėjo ir kalba išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip šios kalbos derės su laukiamu atlygiu už jam laimėjimą rinkimuose garantavusiais S.  Skverneliu ir  LVŽS? Tai mes jau  greitai matysime. Matysime, kaip išieškotai iškalbingai, bet tuščiai populistiškai viena pusė aiškins esą valstybei reikia stabilumo bet kokia kaina, kita dievagosis meile gerovės valstybei ir atsakomybe neįvardintiems žmonėms. Ką tuo metu veikia LSDP, kurios nemaža dalis balsavo už G. Nausėdą, apakinta jo virtimu per vieną naktį vardan karūnos iš neoliberalo į socialdemokratinės gerovės valstybės puoselėtoją? Jis pasiruošęs antidemokratiškai (Dalios Grybauskaitės pavyzdžiu) aktyviai kišt ...

Justas Pankauskas. Nematoma rinkimų pusė: kaip išnaudojami žmonės

Justas Pankauskas. Nematoma rinkimų pusė: kaip išnaudojami žmonės

Tokių metų, kai vyksta treji rinkimai ir du referendumai per pusmetį, nepriklausomoje Lietuvoje nebuvo. Politikams svarbiausia – sėkminga rinkimų kampanija ir rinkimų nakties rezultatai. O visas kitas techninis rinkimų organizavimo darbas tarsi nematomas ir neįdomus. Visą jį, be centrinės VRK, atlieka 1 972 apylinkėse dirbantys keliolika tūkstančių apylinkių komisijų narių. Per paskutinius rinkimus ir pats nusprendžiau padirbėti vienoje iš rinkimų apylinkių ir pažiūrėti, kaip visas darbas atrodo iš vidaus. Šį apsisprendimą lėmė ne kartą girdėti komisijų narių nusiskundimai dėl sunkių darbo sąlygų, pavojų, dalinant rinkėjų korteles, menko atlyginimo. Pasirinkau nemažą apylinkę, kurioje registruota apie 3500 rinkėjų. Nors tiek rinkėjų pagal VRK normatyvus turėtų aptarnauti 12 komisijos narių, tačiau dirbome tik šešiese. Daugiau norinčiųjų neatsirado. Vėliau tapo ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Close