Mažas fizinis vaikų aktyvumas – šeimos ar visos visuomenės reikalas?

Mažas fizinis vaikų aktyvumas – šeimos ar visos visuomenės reikalas?

Giedrius Bielskus, LSDP Kauno miesto skyriaus pirmininkas Lietuvoje, moksleivių fizinis aktyvumas nėra aukštas – pagal paauglių fizinio aktyvumo rodiklius, Lietuva užima priešpaskutinė vietą tarp Europos Sąjungos šalių. Minimali mokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo norma – viena valanda per dieną. Lietuvoje, šią normą įvykdo ar ją viršija nedidelė dalis vaikų. Šiuo aspektu, galima pasidžiaugti, kad Kaunas viršija Lietuvos vidurkį -  kasdien, ne pamokų metų bent valandą ar ilgiau sportuojančių vaikų dalis Lietuvoje sudaro 9,7 proc., tuo tarpu Kaune siekia 12,4 proc. Dažnai manoma, jog žemas aktyvumas lemia viršsvorį ir prastą fizinę būklę, tačiau problema yra daug kompleksiškesnė – fizinis aktyvumas lemia didesnį pasitikėjimą savimi, geresnę emocinę ir psichologinę savijautą, gebėjimą efektyviau susitvarkyti su stresu ir iššūkiais, stipresnius socialinius ...

Socialiniams darbuotojams turi būti sudarytos geresnės sąlygos dirbti

Socialiniams darbuotojams turi būti sudarytos geresnės sąlygos dirbti

Virginijus Spaičys, LSDP Kauno miesto skyriaus Šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Pastarųjų dienų Kauno aktualija – Krušinskų šeimos likimas, kai, pasielgus nejautriai iš šeimos buvo paimti vaikai. Įaudrinta visuomenė iš šito pavyzdžio daro išvadas, apie Vaiko teisių apsaugos sistemą ir visus socialinėje sferoje dirbančius žmones. Komentuoti esamą padėtį ir teisti socialinės sferos darbuotojus imasi net tokie politikai ir visuomenės veikėjai, kurie net nėra buvę mieste ar aplinkoje, kurioje vyko veiksmas. Komentaruose galima rasti visus populistų mėgstamus pasakymus: naujovių neigimą, kaltinimą „tautos“ išdavystėmis, konspiracijos teorijas – esą, Vaiko teisių apsaugos reforma sugalvota tam, kad neva kažkas pasipelnytų, gautų pinigų. Pagal išimtį daroma išvada apie taisyklę. Ir, aišku, grasinama visuotiniais teismais bei atleidimais. O juk ...

Jie mums reikalingi

Jie mums reikalingi

Beata  Labutytė, LSDP Kauno skyriaus Tarybos narė Vykstant demografiniams pokyčiams, visame pasaulyje daugėja 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Populiacijos senėjimas stebimas ir Lietuvoje. Tai suponuoja poreikį įvertinti ir apibrėžti senų žmonių problemas mūsų visuomenėje bei mieste: socialinį pažeidžiamumą, sveikatos sutrikimus, socialinių įgūdžių ir gebėjimų silpnėjimą, negatyvią sąveiką su socialine aplinka ir t.t. Šių problemų sprendimas tiesiogiai priklauso nuo valstybės bei savivaldybės socialinės politikos. Labai svarbu, kaip,  nuolat augant sveikatos priežiūros bei socialinių paslaugų poreikiui, sprendžiamos pagyvenusių ir senų žmonių socialinės problemos miesto lygmeniu. Kaip optimizuojami fizinės, socialinės ir psichikos sveikatos procesai, įgalinant pagyvenusius žmones aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime nepatiriant diskriminacijos ir džiau ...

Kiek žingsnių šiandien nuėjote?

Kiek žingsnių šiandien nuėjote?

Darius Razmislevičius, socialdemokratas, Kauno m. Tarybos narys Sveika vaikų gyvensena nuo vartojamų maisto produktų iki fizinio aktyvumo, atrodo, yra viena svarbiausių temų. Ateities kartos, išties, svarbios ir jų puoselėjimas bei rūpinimasis jomis - be galo svarbus. Tačiau, vakar atvažiavęs į Vilnių, sutikau kolegą, kuris skundėsi skaudančia nugara. Atrodo, žmogus nesenas, dar nė 40-ies neturintis, o sveikata ne pati geriausia. Tada, susimąsčiau: o kas pasirūpins mūsų, žmonių, kurie jau nebėra jaunuoliai, tačiau dar pakankamai jauni, kad galėtų auginti ateinančias kartas ir kurti dabarties Lietuvą? Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis Lietuvoje visiškai nesimankština 46 procentai piliečių, fizinei veiklai žmonės vidutiniškai skiria 223 minutes per parą. Mažiau juda moterys. Mūsų nejudrumą daugiausia lemia sėdimas darbas. Nors, kai kurios pri ...

Verslo liudijimo kaina pirmiems metams – 1 EUR

Verslo liudijimo kaina pirmiems metams – 1 EUR

Mantas Visockas, socialdemokratas Pirmieji žingsniai versle yra patys sunkiausi. Smulkieji verslininkai, kuriantys sau darbo vietą, puikiai žino, kokia sunki mokesčių našta užgula pečius vos tik pakabini reklaminę iškabą „kirpykla“, „autoservisas“, „kepyklėlė“ ir panašiai. Niekas tuomet neklausia, ar verslas einasi gerai, ar pajamų užtenka nuomos ir komunaliniams mokesčiams padengti. Net jeigu pirmaisiais mėnesiais pajamos iš naujos veiklos yra skurdžios, kiekvienas verslininkas pirmiausia skuba atsiskaityti su valstybe. Priešingu atveju pečius užguls VMI, antstoliai ir skolos. Kaunas gali ištiesti realią pagalbos ranką smulkiajam verslui tada, kada jos labiausiai reikia – pirmaisiais veiklos metais. Tuomet smulkieji verslininkai patiria didžiausias sąnaudas investuodami į įrangą, reklamą, žinias, rekomendacijas ir savo klientus. Ne paslaptis, kad klientus rei ...

Jūs gyvenate skurde ir niekam nerūpite

Jūs gyvenate skurde ir niekam nerūpite

Židrūnas Garšva, socialdemokratas, Kauno miesto tarybos narys Rugpjūtį statistikos departamentas informavo, kad žemiau skurdo rizikos ribos Lietuvoje pernai gyveno apie 650 tūkst. žmonių (22,9 proc.). Baigiantis rugsėjui tas pats departamentas papildė informaciją, kad 390 tūkst. lietuvių gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos (13,8 proc.). Skurstančiųjų skaičius kasmet stabiliai auga. Šiandien ketvirtadalio Lietuvos gyventojų pajamos yra mažesnės nei 307 eurai per mėnesį. Kas dešimtas bando išgyventi už 238 eurų arba keturiese už 500 eurų per mėnesį (jeigu gyvena šeimoje, susidedančioje iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus). Ir tai dar ne viskas. Asmenų, kurie vieni augina vaikus, ir patenka į žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančiųjų tarpą skaičius išaugo iki 37,40 proc. t.y. beveik keturi iš dešimties vieni auginantys vaiku ...

Sunkiai sužalotos mergaitės istorija. Kas pasikeitė po pusės metų?

Sunkiai sužalotos mergaitės istorija. Kas pasikeitė po pusės metų?

Vasarą viešojoje erdvėje nuvilnijo mamos, slaugančios sunkią traumą patyrusią dukrą, istorija. Moteris buvo neviltyje, nes savo mergaitei, kuri po avarijos buvo paralyžiuota,  ji negalėjo gauti invalidumo pažymos. Be jos mergaitės mama Vitalija Vosylė negalėjo tikėtis nei kompensuojamų vaistų, nei neįgaliesiems būtinos įrangos, nei slaugos.  Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) Kauno skyrius tiesiog atsisakė nustatyti mergaitės neįgalumo lygį, nes esą taip elgtis numato įstatymai. Sunkiai traumuotai trylikametei buvo būtina nuolatinė slauga, reikalingi vaistai, speciali neįgaliesiems pritaikyta įranga. Tačiau valstybės institucijose reikalingos paramos ieškojusiai mergaitės mamai teko susidurti su absurdiška realybe. Jai buvo pasakyta, kad pagal įstatymus jos dukrai neįgalumo pažyma nepriklauso. „Ji guli ligoninėje, yra gydoma. Panašu, kad gydyma ...

Close