Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Savivaldybių vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliesti keturi šiuo metu aktualiausi savivaldai klausimai: savivaldybių teritorijų ribų keitimo poreikis; savivaldos skolinimosi galimybės ir nansinė padėtis; vidaus sandoriai bei švietimo ir sveikatos įstaigų tinklas. Trumpai apžvelgsime šias temas. Pradėkime nuo pirmosios. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios vadinamos „žiedinėmis“, kadangi jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės. Kad „žiedinėms“ savivaldybėms reikalinga pertvarka, kad vertėtų nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, steigti naujas savivaldybes ar iš esmės pertvarkyti savivaldybių teritorijų ribas - per pastarąjį dešimtmetį diskusijų ir siūlymų būta įvairių. Tačiau vykdytos apklausos aiškiai parodė, kad gyventojai nepalaiko idėjos steigti na ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keliatas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių giriant švediškąjį gyvenimo būdą – švediškąjį socializmą. Tarpukaryje ...

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Vytautas Plečkaitis. Iš partinės mokyklos į didžiąją politiką. Prezidentės palikimas

Vytautas Plečkaitis. Iš partinės mokyklos į didžiąją politiką. Prezidentės palikimas

Dalia Grybauskaitė po dviejų kadencijų, trukusių 10 metų, užbaigė tam tikrą laikotarpį mūsų valstybės politinėje istorijoje. Ji yra paskutinė gimusi ir subrendusi prezidentė sovietinėje Lietuvoje, dariusi sėkmingą karjerą komunistinėje sistemoje,daugiau kaip 10 metų priklausydama komunistų partijai ( SSRS KP). Tai nėra priekaištas, tai tik faktas.  Visi mūsų atkurtos prieš 30 metų nepriklausomos valstybės prezidentai, pradedant A. Brazausku baigiant D. Grybauskaite sovietmečiu buvo KP nariai.Išskyrus Valdą Adamkų, kuris, karui baigiantis, pasitraukė į Vakarus ir grįžo jau į nepriklausomą Lietuvą. Prezidentas elektas Gitanas Nausėda, nors ir gimęs sovietmečiu, brandžiausius gyvenimo metus vis dėlto praleido jau atkurtoje nepriklausomoje valstybėje. Jis turėtų būti kur kas mažiau paženklintas komunistine našta ir totalitarinio režimo įtvirtintais įgūdžiais, vienaip ...

Pristatome: Stepono Kairio Lietuvos vizija

Pristatome: Stepono Kairio Lietuvos vizija

Nepriklausomybė – „...programa minimum: Savystovi demokratiška respublika...“, kurią jis pamatė dar būdamas rusiškos carinės Šiaulių berniukų gimnazijos mokiniu. Tai buvo tik ką, 1896 metais, įkurtos „Lietuviškos Social-demokratiškos Partijos Programos“ formulė, kurią Steponui, būnant dar gimnazistu, padėjo atrasti bičiulis Vladas Sirutavičius. Lietuvybė – Utenos-Anykščių krašto ūkininko, šeimoje kalbančio tik lietuviškai, vaiko problema, iškilusi besimokant Palangos rusiškoje progimnazijoje kartu su Lietuvos ir Žemaitijos bajoriukais, kalbančiais tik lenkiškai niekinant „kiauliaganių lietuvių“ kalbą. Lietuvos Valstybė lietuvių kalbos pagrindu – tvirtai suformuluota Šiaulių gimnazijoje ir tvirtinta visą gyvenimą. Socializmas – idėja, išgirsta iš Jono Biliūno, stiprinta Šiauliuose, „Raudonojo grafo“ Vladimiro Zubovo aplinkos žmonių, inžinerinio mąstymo guberni ...

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Julius Sabatauskas. Žinių apie LGBT bendruomenę trūkumas – didelis praradimas mūsų visuomenei

Istorinių žinių apie LGBT asmenis ir bendruomenę trūkumas – didelis praradimas Lietuvos visuomenei. Šis žinių vakuumas ne tik padaro nematomą LGBT bendruomenę ir žmones, tačiau ir kuria erdvę homofobijai, bifobijai ir transfobijai rastis: neretai viešojoje erdvėje girdime sakant, kad LGBT asmenys yra Vakarų, apimtų tariamos genderizmo ideologijos, produktas. Taip kuriama įsivaizduojama skirtis: neva LGBT asmenys yra ne mūsų, neva LGBT bendruomenė yra atėjusi iš kažkur kitur, neturinti šaknų Lietuvoje  ir niekaip nesusijusi su Lietuva. Tai netiesa. Nors LGBT bendruomenę šimtmečius bandyta išstumti iš viešosios erdvės, bendruomenė ir atskiri individai smerkti ir persekioti (istorinės informacijos apie tai liko nedaug), tačiau gerai žinome, kad, pavyzdžiui, vienas šviesiausių tarpukario žurnalistų – Juozas Keliuotis – buvo homoseksualus. Ne paslaptis, kad L ...

Close