Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Vytautas Plečkaitis. Berlyno sienos griuvimas paskatino Lietuvos valstybės atkūrimo sėkmę

Praėjus penkiems mėnesiams po Berlyno sienos griūties, pirmą kartą po penkiasdešimties metų demokratiškai išrinktas Lietuvos parlamentas 1990 m. kovo 11 d. paskelbė šalies nepriklausomybę. Tų pačių metų vasarą Aukščiausios Tarybos deleguotas dalyvavau Berlyne vykusioje konferencijoje ir mačiau griaunamos sienos liekanas, kurios įpakuotus gabaliukus naujai gimę rytų vokiečių verslininkai pardavinėjo turistams kaip atminimą apie sieną, skyrusią dvi sistemas, du pasaulius ir dvi civilizacijas. Berlyno sienos suvenyrą prie Brandenburgo vartų man padovanojo po Berlyną lydėjęs mane vokietis. Jį išsaugojau iki šiol, kaip komunistinės sistemos griūties Europoje simbolį. Savo pranešime „Lietuvos kelias į Europą“ įtikinėjau skeptiškai nusiteikusius vokiečius, kad Lietuva kaip ir visos šalys turi teisę į laisvę ir nepriklausomybę. Jie tokiai minčiai, žinoma, neprieštaravo, b ...

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Dovilė Šakalienė. Gal pagydom sveikatos sistemą?

Žinau, kad sulauksiu akmenų už šią nuomonę – kai kam galbūt nepatiks, kad nesu visagalė ir tik įvardiju problemas bei siūlau sprendimus, bet kažkodėl stebuklingai pati viena visko neišsprendžiu; kai kam nepatiks pasidalijimas asmenine patirtimi.  Šįsyk manau, kad kuo platesnis kalbėjimas apie medikų gyvenimo realybę yra svarbesnis negu agresijos sukeliamas stresas. Tai tiesiai ir sakau – rašau apie savo asmeninę patirtį, nepretenduoju į vienatinę tiesą ir visažinystę. Sveikstu po sudėtingos operacijos, dar ir komplikacijos ištiko: vėl teko minti daug gydytojų kabinetų slenksčių ir vėl teko iš arti pamatyti tai, kas priminė vaikystę – tiek daug dalykų sveikatos apsaugos sistemoje įstrigę laike. Ir teko pamatyti naujų dalykų, kurie tiesiog sutrikdo. Nes negali suprasti, ar čia taip specialiai kažkas sugalvojo iš piktybiškumo, ar čia korupcijos rezultatas, ar tiesiog ...

Senjorai nusipelno ne proginio dėmesio, o realios pagalbos

Senjorai nusipelno ne proginio dėmesio, o realios pagalbos

Orinta Leiputė, LSDP pirmininko pavaduotoja Spalis – senjorų mėnesis. Jo metu stengiamasi atkreipti dėmesį į senyvo amžiaus žmonių padėtį, gyvenimo kokybę, sveikatą, užimtumą ir kitus dalykus. Ir nors šiuo metu socialiniai tinklai mirga nuo sveikinimų, netrūksta skelbiamų nemokamų renginių senjorams, kur kas svarbiau yra spręsti, kaip realiai padidinti pensijas, kaip užtikrinti, kad sveikatos ir socialinės paslaugos būtų labiau prieinamos, ką padaryti, kad senjorų gyvenimo kokybė ir psichosocialinė sveikata būtų geresnė. Dėmesys malonus visiems, tačiau fragmentiškos labdaros akcijos nesprendžia esamų problemų ir, manau, kartais net turi neigiamos įtakos savivertei. Juk žmogus geriausiai jaučiasi tada, kai yra laisvas spręsti pats. Nemanau, kad gali jaustis laimingu, kai esi priverstas nuolat ieškoti maisto produktų nukainuotų prekių lentynose ar pirkti juos „laimė ...

Liutauras Gudžinskas. Prezidentės vištakumas

Liutauras Gudžinskas. Prezidentės vištakumas

Liutauras Gudžinskas: Prezidentės vištakumas Negražiai parašiau. Bet turiu priežasčių. Antraštė turi būti kibi. Tai viena. Antra – D.Grybauskaitė yra neteisi. Arba ji nemato realios padėties. Arba aklai tiki visuomenės užuomaršumu. Trečiadienį buvusi vadovė taip bylojo: „Kurti gerovės valstybę per visuotinį mokesčių padidinimą tai taip pat yra klaidinga, todėl kad būtina sudaryti sąlygas ekonomikai vystytis, uždirbti pinigus, o ne mėginti apiplėšti arba perdalinti. Čia labiau primena bolševizmo laikus, o ne dabartinę ekonominę situaciją šalyje ir 21 amžių“. Hm, gal net prezidentė – komunistė? Neramu skaityti tokias klišes. Robino Hudo pamėklės. Mokesčiai – tai apiplėšimas ir perdalinimas! Sako buvusi valstybės galva. Kas tie plėšikai-bolševikai? Turbūt pirmiausia mokytojai. Ir gydytojai, ir slaugai. Darželių auklėtojai. Mokslininkai ir dėstytojai. Kultūros ir ...

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Savivaldybių vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliesti keturi šiuo metu aktualiausi savivaldai klausimai: savivaldybių teritorijų ribų keitimo poreikis; savivaldos skolinimosi galimybės ir nansinė padėtis; vidaus sandoriai bei švietimo ir sveikatos įstaigų tinklas. Trumpai apžvelgsime šias temas. Pradėkime nuo pirmosios. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios vadinamos „žiedinėmis“, kadangi jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės. Kad „žiedinėms“ savivaldybėms reikalinga pertvarka, kad vertėtų nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, steigti naujas savivaldybes ar iš esmės pertvarkyti savivaldybių teritorijų ribas - per pastarąjį dešimtmetį diskusijų ir siūlymų būta įvairių. Tačiau vykdytos apklausos aiškiai parodė, kad gyventojai nepalaiko idėjos steigti na ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keliatas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių giriant švediškąjį gyvenimo būdą – švediškąjį socializmą. Tarpukaryje ...

Close