Arkadijus Vinokuras. LSDP, „centro kairioji“ koalicija ir moralusis i.p. G. Nausėda

Arkadijus Vinokuras. LSDP, „centro kairioji“ koalicija ir moralusis i.p. G. Nausėda

Šiandien visai atvirai prieš visuomenės akis vyksta paskutinis „centro kairiosios  koalicijos“ pasispardymas. Ant kortos pastatyti principingumas ir civilizuota politinė kultūra, apie kurią tiek daug kalbėjo ir kalba išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda. Kaip šios kalbos derės su laukiamu atlygiu už jam laimėjimą rinkimuose garantavusiais S.  Skverneliu ir  LVŽS? Tai mes jau  greitai matysime.

Matysime, kaip išieškotai iškalbingai, bet tuščiai populistiškai viena pusė aiškins esą valstybei reikia stabilumo bet kokia kaina, kita dievagosis meile gerovės valstybei ir atsakomybe neįvardintiems žmonėms. Ką tuo metu veikia LSDP, kurios nemaža dalis balsavo už G. Nausėdą, apakinta jo virtimu per vieną naktį vardan karūnos iš neoliberalo į socialdemokratinės gerovės valstybės puoselėtoją? Jis pasiruošęs antidemokratiškai (Dalios Grybauskaitės pavyzdžiu) aktyviai kištis į vyriausybės formavimą neatsižvelgiant į tos vyriausybės politinę spalvą. Dėl spalvos tai ji pilka, kad tiktų bet kokiomis aplinkybėmis ir nesimatytų brudų.

Įdomu, kaip i. p. G. Nausėda sieks stabilumo, kai valdančioje „centro kairiųjų koalicijoje“ to stabilumo  neliko nei kvapo. Tik matome cinišką kovą už išgyvenimą iki sekančių rinkimų, už postus Seime, ministerijose arba Briuselyje taip užsitikrinant sau sočią ateitį. Norėdamas įgyvendinti šį planą, premjeras S. Skvernelis turės perimti LVŽS valdymą į savo rankas, o LSDDP pagal klasikinį ėjimą arkliu sieks pajungti sau visą LVŽS. Na, visiškai taip, kaip buvo perimta ir diskredituota  LSDP. Tik šį kartą nėra ko diskredituoti. Tai savo nuosavomis rankomis jau padarė karbauskiai ir bernatoniai.

Keli klausimai būsimajam prezidentui. Ar tikrai  moralusis ir krikščioniškasis i. p. G. Nausėda pasiruošęs palaiminti buvusį teisingumo ministrą J. Bernatonį aname savo poste stipriai   susimovusį gelbėjant girtą pagautą savo pavaldinį, (o pranešusius apie šį įvykį išvadinęs stukačiais) ir vėl teisingumo ministru arba net užsienio reikalų ministru? Ar paskirs  dėl korupcijos atsistatydinusią  buvusią sveikatos apsaugos ministrę R. Šalaševičiūtę socialinės ir darbo apsaugos ministre? Ar tikrai G. Nausėda ruošiasi  jokios paramos visuomenėje neturintį, nei vienų rinkimų nelaimėjusį, iš odiozinių veikėjų partiją sukūrusį G. Kirkilą skirti Seimo pirmininku, jėga verčiant nuo posto V. Pranckietį? Žinant, kad taip bus nusižengta Seimo statutui, Seimo valiai ir tuo metu, kai  valdžia yra  tokios nestabilios politinės jėgos rankose?

Kalbėjimas apie valstybės stabilumo išsaugojimą vardan stabilumo su visus tris rinkimus prapylusia  ir tarpusavyje susiskaldžiusia  LVŽS  yra apgailėtinas. Kaip ir supriešinti  valdančiąją koaliciją su normaliais demokratiniais procesais  aiškinant, kad žlugus koalicijai žlugs jau dabar menamas stabilumas ir valstybėje įsigalios politinė  krizė. Nereikia  neatsakingai painioti žmonių. Jeigu reikalingi nauji rinkimai, tai jų nėra ko bijoti, dėl to šalyje neįvyks jokia politinė suirutė. Kaip tik, vyraujantis nestabilumas gali būti pašalintas pirmalaikių rinkimų dėka. Jeigu pirmalaikiai  rinkimai, kurių valdantieji nenori, neįvyks (procesas ypatingai komplikuotas: plačiau apie tai), tai baltais siūlais siūtą „centro kairiąją“ koaliciją visus pusantrų metų persekios vidinė kova už valdžią. Apie tai turėtų įdėmiai pagalvoti i. p. G. Nausėda, jeigu jam tikrai svarbus stabilumas valstybėje, aukšta politinė kultūra ir moraliniai principai. Jo sprendimas parodys, kiek jis sugeba susigaudyti politiniuose procesuose, kiek jam rūpi principai ir demokratinė Lietuvos ateitis. Aiškinimas, kad turime tokią padėtį ir tokią medžiagą, kokią turime ir tik iš to galima rinktis, reiškia akivaizdų atsilyginimą už paramą rinkimuose

G. Nausėda turi tik vieną būdą parodyti moralinį stuburą ir rūpestį Lietuvos demokratijos kokybe. Jis gali kardinaliai keisti padėtį – paskelbti pirmalaikius rinkimus. Jo Ukrainos kolega Vladimiras Zelenskis taip ir padarė.

Dar keli klausimai LSDP. Ką ruošiasi daryti socialdemokratai, kad apsimetėliams kairiaisiais nuplėštų kaukę?  Ką ruošiasi daryti LSDP su veik 300 000 rinkėjų, kurie dėka S. Skvernelio ir neapykantos I. Šimonytei bei  jos principingumui  juo patikėjo? Taip, Lietuvoje yra tarp 200 000 ir 300 000 nuolat už nosies vedžiojamų nekritiškų žmonių, kurių politiniu neišprusimu vis naudojasi visokie paraštiniai žmonijos gelbėtojai - nuo violetinių iki politinių lavonų. Kaip LSDP ruošiasi patraukti šiuos žmones į savo pusę, bent kol kas jokių žinių apie kokį nors planą nėra. Taip,  LSDP turi rimtą ir akivaizdų pagrindą džiaugtis atgimstančiu pasitikėjimu partija, kuris atsispindėjo visuose trijuose rinkimuose. Dabar laikas partijai formuoti atskirą socialdemokratų ideologų, psichologų, sociologų, viešųjų ryšių ekspertų komandą, skirtą patraukti savo pusėn tuos pasimetusius žmones. Negalima be jokios konkurencijos užleisti vietą apsimetėliams kairiaisiais, kad tie, žongliruodami socialdemokratinėmis vertybėmis žaistų su žmonių socialinio saugumo, socialinio teisingumo poreikiais ir viltimis vardan siaurų asmeninių buitinių interesų.

LSDP, matydama kaip jau paraštine tapusi LVŽS  ruošiasi neaiškiai, niekieno nerinktai  ir niekam neatsakingai mažumai perleisti atsakomybę už kertines valstybės institucijas. LSDP turi puikią galimybę pateikti save kaip stabilumo garantą. Pasirinkimas stovėti šalia ir laukti šio politinio farso pabaigos politinių dividendų LSDP neatneš.

Close