A. Rabačius. Pareigos jausmas arba kodėl reikia rūpintis senoliais?

A. Rabačius. Pareigos jausmas arba kodėl reikia rūpintis senoliais?

Aurimas Rabačius, socialdemokratas

Kiekvienas, reikalui esant, skuba “išrėkti” savo teises. Tai ypač galioja jaunimui.

38 Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnis teigia: "Tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti." Tas pats straipsnis, savo paskutinėje dalyje teigia: “Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.”

Būdamas doras pilietis mąstau, kaip galiu šiuos principus įgyvendinti. Įvedus “Google” paieškoje žiniatinklyje “senelių namai Kaunas” iškart pamatau kelioliką variantų. Pradedu domėtis. Net ir pigiausi variantai beveik dvigubai viršyja SODROS oficialiai pateikiamą vidutinę senatvės pensiją. Yra dvigubai ir trigubai brangesnių.

Daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių vidutinis pensinis amžius yra 65 metai arba didinamas iki to ar dar didesnio amžiaus maždaug per artimiausią dešimtmetį. Danija, Prancūzija, Vokietija ir Ispanija pensinį amžių nusprendė padidinti nuo 65 iki 67 metų, o Airijos ir iš ES išstojančios Didžiosios Britanijos tikslas yra 68 metai.

Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos 15 straipsnį - senatvės pensijos amžius nuo 2026 m. sausio 1 d. nustatomas 65 metai. Pagal wikipedia.org - Lietuvoje 2015 metų moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė: 79,6, vyrų: 69,1 metų. Džiugu, kad per porą dešimtmečių, kai pasiekiami realūs statistikos deprtamento duomenys, gyvenimo trukmė drastiškai išaugo.

Iš pažiūros pagyvenusiems žmonėms yra per brangu. Žmonės gyvenimo pabaigoje nori gyventi oriai - po vieną, ne po kelis. Pensininkai gauna per mažai pajamų, kad galėtų naudotis senelių namų  paslauga.

Komercinės kainos šokiruoja, bet savivaldybė gali padėti? Seniūnija skiria socialinius darbuotojus, kurie teoriškai įvertina paramos reikalingumą konkrečiam atvejui: žmogus moka 80 procentų pensijos, 100 procentų gaunamos paramos ir 1 procentą nuo savo turimo būsto kainos. Likusį skirtumą apmoka valstybė. Šiek tiek priartėjama prie senolių poreikių, bet ar užtektinai?

Prienama dienos socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia ir vaikams su negalia asmens namuose. Iš pažiūros, čia vietų yra. Sekantis variantas yra dienos socialinė globa senyvo amžiaus asmenims, suaugusiems asmenims su negalia ir vaikams su negalia institucijoje. Čia, prireikus, institucijos gali pačios atsivežti interesantus. Savivaldybė šias paslaugas apmokestina pagal žmogaus pajamas: iki 244 eur - nemokamai, 245-366 eur : 4 procentai pajamų per mėnesį, virš 366 eur - 20 procentų per mėnesį.

Norėčiau sureikšinti iniciatyvas, padedančias įgyvendinti šį garbingą darbą. Visų pirma - tai “Caritas” ir Maltiečių ordino savanoriai. Tai organizacijos tiesiogiai padedančios mūsų senoliams apsirūpinti būtinais maisto ir buities produktais, apsitvarkyti. Tačiau šiuo atveju - brangesnis resursas yra ne pinigai, o laikas.

“Sidabrinė linija” - M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo vykdomas projektas. Mintis parsivežta iš Didžiosios Britanijos - ne vien aprūpinti senolius būtinais produktais, bet ir su jais bendrauti. Apie tai, kas jiems įdomu - apie mezgimo raštus, apie maisto gaminimą, ne būtinai apie politiką ar investavimą.

Man pasisekė, nes turiu į devintą dešimtį įkopusią močiutę. Ji sunkiai vaikšto ir nuoširdžiai džiaugiuosi galėdamas ją kiekvieną savaitę pradžiuginti jos mėgstamu duonos kepalu ar saldžiu skanėstu. Džiaugiuosi galėdamas reguliariai su ja atsigerti arbatos ir paklausyti apie ką žmonės galvojo prieš pusę amžiaus. Ir įdomu. Tikrai įdomu.

Pavyzdžiui, ką ji veikė, kai per antrąjį pasaulinį karą užėjo rusai? Kokie realiai buvo miškiniai? Galima klausyti valandų valandas.

Close